15min S.Starkutė pasakojo, kad pirmas keturias kelionės dienas praleido Ubude, Balio centrinėje dalyje. Vėliau jie skrido į Singapūrą, o dar po keturių dienų grįžo į pietinį Balį, kur driekiasi nuostabūs paplūdimiai.
„Prisiminus atostogas, pirma šaunanti į galvą mintis yra ta, kad Balyje gyvena nuostabūs ir labai draugiški žmonės. Daug kas sako, kad ten žmonės padarytų viską dėl vieno dolerio, tačiau mūsų patirtis buvo kiek kitokia.
Važiavome motoroleriais ir pradėjo labai stipriai lyti. Vidury gatvės sustojome, vietiniai apsirengė lietpalčius, o mes taip ir likome stovėti. Tuo momentu visos parduotuvėlės užsidarė, kad neprilytų į jas. Tuomet pamatėme moteriškę, kuri iš kažkur išsitraukė lietmaišius, padavė mergaitei ir ji juos atnešė mums. Mes pasiūlėme pinigų, bet ji neėmė nei cento“, – teigiama patirtimi dalijosi S.Starkutė.
S.Starkutė teigė, kad prieš kelionę ją perspėjo apie turistams negailestingus Balio policininkus, tačiau ir jie visai kompanijai pasirodė mieli ir labai paslaugūs.
„Daugelis sako, kad policija stabdo, jeigu esi be šalmų arba jie šiap sau nori prie tavęs prisikabinti, bet iš mūsų patirties nieko panašaus nebuvo. Turėjome važiuoti mokamais keliais, bet pinigais už juos nesusimokėsi – reikia turėti specialią kortelę, kurios neturėjome. Kai prisiklausėme, kad policija turistus už nieką stabdo ir gaudo, nusprendėme laukti, kol kažkas privažiuos, jiems sumokėtumėme ir mus praleistų su ta kortele. Žiūrime, iš vienos pusės policija privažiuoja, iš kitos pusės, iš galo... Jau atrodė, kad kažkas tuoj bus. Bet ta policija paklausė ar neturime kortelės, o mes pasiūlėme jiems sumokėti. Bet vienas pareigūnų nuskaitė savo kortelę ir nereikėjo išvis nieko mokėti“, – sakė S.Starkutė.
Kaip ir kiekvienoje valstybėje, taip ir Balyje ne viskas rožėmis klota. Simona perspėja, kad saloje tyko pavojų ir reikia saugotis sukčių, kurie pinigaujasi pasinaudodami naiviais turistais.
„Būsimus keliautojus į Balį norėčiau įspėti, kad niekada nesikeistų pinigų neautorizuotose keityklose. Keitėjai ten daro įvairiausius triukus, o pinigai, buvę tavo rankose, staiga išnyksta ir pusės jų nebėra. Jie pasirenka gerą valiutos kursą, kad pritrauktų nieko nesuprantantį turistą, o kai pritraukia, tuomet pradeda dumti akis. Dar būna paimtas koks vaikas, kuris stovėdamas šone pradeda tavęs klausinėti, kur tu keliavai, ką tu veiksi, kad dėmesį šiek tiek atitrauktų. Tokius niuansus reikia žinoti ir tiesiog tas vietas aplenkti. Autorizuotos keityklos dažniausiai yra stiklinės, turi normalų įėjimą, kėdes, langelį. O tos neautorizuotos – vos ne iš kartono pašiūrės pastatytos tarp kažkokių garažų ar bromų. Tokių rasite kas dešimt žingsnių“, – pasakojo S.Starkutė.
Ubudas: besiganančios karvės ir pati skaniausia pica
S.Starkutė pasakojo, kad pirmąsias dienas praleido viešbutyje, iš kurio atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Atskirame namelyje gyvenusi S.Starkutė kiekvieną rytą pro balkoną matydavo laukinių džiunglių didybę.
„Viešbutis buvo ant skardžio, apačioje teka upė.... Tačiau išėjus iš viešbučio prasideda tikras gyvenimas. Kelios gatvės buvo grįstos asfaltu, visos kitos – kaip mūsų kaimo keliukai. Labiausiai nepatiko tai, kad matėme labai daug šiukšlių visur. Nekalbu apie skurdą, nes jo galima rasti kiekvienoje šalyje, bet šiukšlių ten yra ypatingai daug. Tu supranti, kad tos šiukšlės – ne gamtos, o žmogaus sukurtas reiškinys, todėl labai gaila, bet nieko nepadarysi. Iš Azijos šalių buvau Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, bet ten tokios netvarkos nemačiau“, – sakė S.Starkutė.
S.Starkutė pasakojo, kad Ubudas primena ne miestą, o kaimą su besiganančiais gyvuliais.
„Ir tai labai jauti jei iš Europos atvažiuoji. Ten ir vištos laksto, ir šunys palaidi, ir karvė kokia šalikelėje ganosi. Jeigu nori kur nors kuro užsipilti, tai nelabai ir radome. Yra taškai, kur moterys 1.5l talpose pardavinėja kurą, užpila... Tačiau Ubude turistus labai myli, ant kiekvieno kampo masažo salonai, ekskursijos, restoranai ir kavinės...“, – sakė S.Starkutė.
Masažo salonų paslaugomis Simona pasinaudojo ne kartą, tačiau akis badė nešvara.
„Pati buvau girdėjusi, kad pigūs masažai ir geros specialistės, tai iš tikro, jos tikrai neblogos. Baliniečių masažas tikrai yra labai geras ir tave džiugina, bet... ateini į tą kambariuką ir ten neaišku kuo tave užkloja ir supranti, kad tu jau koks 30 žmogus, kuris gulsis ant tų panaudotų rankšluosčių. Turi ir tos pagalvėlės savotišką kvapą. Buvo šokas, iš pradžių purtėmės, bet po to sakėme, kad nėra kur dingti ir reikia atsipalaiduoti. Mums kėlė juoką tie visi dalykai.
Buvo tokia situacija, kai užtaisė arbatėlės, nes laukėm, kol atsilaisvins masažistės, tai po to bloga po jos pasidarė, gėriau vaistus dvi dienas. Kai atsigulėme, mane masažuoti pradėjo salono administratorė. Turbūt neturėjo darbuotojų, labai juokėmės. Pas juos nėra tokio, kad kažkas kažko negali, jie visada tau suteiks paslaugą, suorganizuos ar kokią virėją, ar valytoją, bet vis tiek tau kažkas padarys tą masažą“, – juokėsi S.Starkutė.
S.Starkutė labai džiaugėsi skaniu maistu, tačiau kelionės metu lankėsi ne tose maitinimo įstaigose, kur valgo vietiniai, o tose, kurių meniu pritaikytas europiečio skoniui.
„Nesu mėgėja Azijos virtuvės, tailandietiško maisto absoliučiai negaliu pakęsti, o apie indišką net nekalbu. Bet ten buvo labai skanu, buvau nustebusi. Valgėme picą tokio skanumo, kad tai buvo viena skaniausių picų, kokias esame valgę gyvenime. Keista, atrodo Italija picų šalis, bet net siuntėm šefui komplimentus, kad turbūt ta pica buvo skaniausia, kokią absoliučiai esame bandę. Žinoma, tie ryžiai, makaronai ilgainiui atsibosta, nors ir jie buvo labai skanūs“, – pasakojo S.Starkutė.
Singapūras: keturios dienos poilsio nuo džiunglių ir žmogaus sukurti stebuklai
„Tai yra nuostabus miestas ir iš visos šios kelionės jis man buvo labiausiai įsimintinas. Gailėjomės, kad nepasilikome ilgesniam laikui, bet yra kaip yra“, – atviravo S.Starkutė.
O įsiminti tikrai yra ką – Simona su mylimuoju buvo apsistojusi garsiajame „Marina Bay“ viešbutyje. 57-ajame dangoraižio aukšte stūgso didžiulis baseinas, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama, o ką jau kalbėti apie paslaugų personalą, nepriekaištingą švarą ir patogumus, apie kuriuos gali pasvajoti tik sapne...
„Tai miestas, į kurį tikrai norėčiau grįžti ir grįžti, ir grįžti. Ten yra beprotiškai švaru, turbūt asfaltą galima laižyti. Singapūro botanikos sodai – tai žmogaus sukurtas stebuklas. Žiūrėjom ten ir pasirodymą, kai šviesos užsidega pagal muziką, tai tiesiog hipnotizuojanti pasaka... Vieną dieną važiavome ir į „Universal Studios“, kuriame pamatėme, kaip daromi filmai, kaip išgaunami specialieji efektai. Ten daugybė atrakcionų, bet viskas susiję su filmais. Veiklos apsčiai ne tik vaikams, bet ir suaugusiems – praleidome visą dieną ir buvo nuostabu“, – įspūdžiais dalijosi S.Starkutė.
Šventyklos ir kriokliai, paženklinti šiukšlėmis
Vėliau visa kompanija vėl grįžo į Balio salą ir stengėsi kuo daugiau pakeliauti ir patirti, pasisemti naujų žinių.
„Balis nėra ta vieta, kur reikėtų ieškoti pasyvaus poilsio. Jeigu norite pasyvaus poilsio toje pasaulio pusėje – yra Maldyvai, bet Balyje turi kažkur keliauti ir pamatyti, nes jie turi beprotiškai daug vietų, kurios yra labai įdomios. Mes viešbutyje nesedėjome, nors sutikome ne vienus lietuvius, kurie tik viešbutyje ir prasėdėjo. Siūlome imti taksi ar motorolerius ir važiuoti ieškoti gražių vietų, nes ten negali būti vienoje vietoje. Atradome puikių paplūdimio klubų, kur sutvarkyta visa pakrantė, pasakiško maisto, nuostabaus grožio gamtos vaizdų“, – sakė S.Starkutė.
S.Starkutė išvydo gražiausius ryžių laukus, lankėsi kavos plantacijose. „Ten susipažinome su kavos pupelių ruošimo eiga, ragavome arbatas. Kas labiausiai patiko, Balyje praktiškai visur viskas yra ekologiška. Nusipirkome pačios brangiausios pasaulyje Luwak kavos“, – sakė S.Starkutė.
Kelionės metu buvo aplankytos ir įstabaus grožio šventyklos: „Jose gal keturiose buvome, lipome į švęstą vandenį, prausėmės juo. Važiavome apžiūrėti krioklių, vaizdas įspūdingas. Bet reikia žiūrėti į krioklio viršų ir neduok dieve akis nusileidžia žemiau – visi kraštai paskendę šiukšlėse, skardinėse...“
Tad kalnai šiukšlių ir akis badanti nešvara kiek apkartino S.Starkutės atostogas.
„Įėjimas į lankytinas vietas į pigus – 1-2 eurai žmogui, bet jau geriau kainuotų 10-15 eurų žmogui, bet būtų viskas sutvarkyta, nes kai natūralus gamtos grožis pjaunasi su žmonių nevalyvumo pasekmėmis, tai labai labai stipriai bado akį. Man skaudėjo širdį žiūrėt, nes tai yra beprotiškas grožis, bet tiesiog netvarkoma aplinka. Man gaila gamtos, bet jie neima į galvą, jie nelabai supranta, kai pasakai, kad kažkas nešvaru – žiūri į tave keistom akim, nes toks jų gyvenimo būdas“, – stebėjosi S.Starkutė.
Patiko, bet antrą kartą nebevažiuos
„Bendras įspūdis toks, kad aš labai norėjau pamatyti Balį, nes čia lankėsi daug pažįstamų ir išgyrė, bet ar antrą kartą trenkčiausi 24 valandas į tą pusę? Nemanau, kad labai verta. Tokių vietų kaip Balis yra daug arčiau pasaulyje. Net ir skrendant į Amerikos pusę“, – sakė S.Starkutė.
S.Starkutė įvardijo ir aukštas Balio kainas, esą kalbos, kad šioje saloje yra pigu – iš piršto laužtos.
„Kainos, be abejo, aukštos. Jeigu kas sako, kad Balis yra pigus, tai jis yra pigus jeigu tu gyveni pagal tuos vietinius – valgai vietinių maitinimo įstaigose, gyveni svečių namuose. Jeigu tu nori europinės klasės ir aukštesnių standartų, tu moki tą pačią arba netgi aukštesnę kainą nei Europoje. Prancūzijoje ar Italijoje mokėsi tą patį“, – 15min pasakojo S.Starkutė.
Kalbėdama apie atostogų prisiminimus, S.Starkutė akcentavo puikų orą, kuris džiugino ir sielą, ir odą.
„Rekomenduoju visoms moterims keliauti į Aziją – plaukai auga, nagai auga, odos tepti kremais nereikia. Ta drėgmė ir šiluma yra kažkas nenusakomo. Aš esu buvusi ir kituose Tropikų kraštuose, ir Karibuose, Majamyje, bet tokios stiprios drėgmės kaip Balyje dar nebuvau niekur jautusi. Atsijaunini kokiais penkiais metais ten būdamas“, – juokėsi S.Starkutė.
