Barseloną į Vilnių iškeitusi ispanė Sandra Carrillo: „Nenutuokiau, kas manęs laukia“

Lietuvoje jau beveik dešimtmetį gyvenanti ispanė Sandra Carrillo dar prieš atvykdama į Vilnių negalvojo, kad čia liks ilgam. Šiltąją Barseloną į Lietuvą iškeitusi latino dainų atlikėja iš pradžių atliko praktiką Klaipėdoje, o vėliau, ieškodama veiklos, persikėlė į sostinę. Vilniuje ji atrado savo mėgstamas erdves ir naujas karjeros galimybes: įsitraukė į didelę užsieniečių bendruomenę, rado laisvalaikio praleidimo erdvių ir šurmulį, primenantį gimtąją Ispaniją. Tuomet Sandra iš naujo įsimylėjo Lietuvą, čia vysto savo muzikinę karjerą ir stengiasi lietuvius sužavėti ispanišku karščiu alsuojančia muzika.
Sandra Carrillo
Sandra Carrillo / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia atvykus – kultūriniai procesai

Dainininkė ir dainų autorė Sandra Carrillo pasakoja, kad į Lietuvą pirmą kartą ji atvyko kaip praktikantė pagal „Erasmus+“ programą. Tiesa, prieš gyvenimo pradžią šalyje, atlikėja nežinojo, kaip vietiniai žmonės skirsis nuo ispanų.

„Į Lietuvą atvažiavau dėl atsiradusios „Erasmus+“ programos galimybės atlikti praktiką Klaipėdoje. Turiu prisipažinti, kad prieš atvykdama čia gyventi, nelabai pažinojau šios šalies gyventojus. Buvau girdėjusi apie Lietuvą iš kelių lietuvių, sutiktų dar gyvenant Barselonoje, taip pat populiariosios „Eurovizijos“. Žinojau, kad tai yra atskira šalis, tačiau nenutuokiau, kokie jos gyventojų kultūriniai aspektai manęs laukia ir kaip jie skirsis nuo esančių Ispanijoje“, – pasakoja atlikėja.

Asmeninio archyvo nuotr./Sandra Carrillo
Asmeninio archyvo nuotr./Sandra Carrillo

Dainininkė teigia, kad ispanai mažai težino apie Lietuvą ir jos gyventojus, todėl išsikerojusių stereotipų apie valstybę neturi. „Jei reikėtų apibūdinti Ispanijos gyventojus, tai daugelis jų apie Vilnių ar Lietuvą negalvoja, kadangi ji yra gana toli nuo jų. Dažnas neturi susidariusių stereotipų, nes paprasčiausiai apie šią šalį žino labai mažai arba visai nieko nežino. Gal keletas jų ir gali Lietuvą supainioti su šalia esančiomis valstybėmis, tačiau nemanau, kad tai padarytų dauguma.“, – pažymi S.Carrillo.

Vilnių vadina užsieniečiams draugišku miestu

Po gyvenimo etapo Klaipėdoje atlikėja persikėlė gyventi į Vilnių, kur užmezgė ryšius su čia gyvenančiais lietuviais ir ėmėsi savo mėgstamus veiklos. „Gyvendama čia per įvairius renginius ir savo veikla susipažinau su daugybę žmonių, kuriuos drąsiai galiu vadinti draugais. Dabar koncertuoju su lietuviais muzikantais, darbe bendrauju su lietuviais kolegomis. Iki pat šiol stengiuosi užmegzti kontaktus su vietiniais, nes taip mokausi lietuvių kalbos, susipažįstu su šalies kultūra ir kartu lengviau integruojuosi į miesto visuomenę.“

S.Carrillo negaili gerų žodžių sostinės institucijoms, padėjusioms susitvarkyti visus dokumentus ir įtraukusios į integracijos renginius. Tiesa, pasak jos, tai ne vienintelis miesto pliusas. „Kalbant apie gyvenimo mieste privalumus, vienas iš pagrindinių pliusų – saugumas. Prisimenu visas savo aplankytas šalis ir galiu drąsiai teigti, kad jokiame kitame mieste nesijaučiau taip saugiai. Kitas svarbus teigiamas bruožas – daugybė žalių erdvių, kuriose galima ne tik leisti savo laisvalaikį, sportuoti, bet ir iškylauti ar vaikščioti su draugais“, – Vilniaus privalumus vardija atlikėja.

Sostinė kasmet auga, modernėja ir susilaukia vis didesnio bendruomenės pasitenkinimo. Ne išimtis ir užsieniečiai: „Vilniuje pastebiu tobulėjančius miesto kultūrinio gyvenimo aspektus.

Asmeninio archyvo nuotr./Sandra Carrillo
Asmeninio archyvo nuotr./Sandra Carrillo

Matau vis daugiau atsirandančių kino ir teatro festivalių, įvairių iniciatyvų. Be to, duris atveria restoranai, kokybiškos kavos vietos. Man, kaip ispanei, jos labai svarbios, nes ten galima bendrauti su žmonėmis ir švęsti gyvenimą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis