Jei kas dar prieš kelerius metus Dainiui būtų pasakęs, kad jis taip susidomės barzdomis, šis veikiausiai būtų tik juokais mostelėjęs ranka. „Anksčiau apie tai nieko neišmaniau. Nors... man pačiam iki šiol barzda nedygsta“, – šmaikštavo jis.
Kaip įsitraukė į barzdų kultūrą Dainius sako ir pats nepajutęs. Tačiau pažintis prasidėjo prieš trejus metus, kuomet gyvendamas Anglijoje ir ten studijuodamas fotografiją jis ieškojo idėjos bakalauro darbui.
Jo draugų ir pažįstamų aplinkoje ne vienas vyras augino barzdą, vis dažniau bendrame rate pasidalindavo įdomiais pasakojimais, naudingais patarimais, dalindavosi įspūdžiais iš barzdočių klubų surinkimų.
Galiausiai vis dažniau pokalbiai pakrypdavo apie visame pasaulyje populiarų judėjimą „No-shave November“ („Barzdotas lapkritis“, – liet.) – iniciatyvą, kai visą mėnesį vyrai raginami nesiskusti ir tokiu būdu atkreipti aplinkinių dėmesį į prostatos vėžio riziką.
Būtent šis judėjimas ir įkvėpė Dainių imtis tolimesnių projektų – pradžioje diplominio darbo, o vėliau ir pirmos, antros parodos.
Šiuo metu Dainius savo nuotraukų kolekcijoje turi užfiksavęs beveik 300 barzdočių, iš kurių 12 bus eksponuojami fotografijų parodoje Vilniuje. Parodai atrinkti kadrai simboliškai buvo įamžinti metams besibaigiant – skaičiuojant paskutines „Barzdoto lapkričio“ dienas.
Galbūt todėl ir parodos pavadinimas „Įrėmink barzdą“ kalba pats už save. Esą „įrėminimas“ – tai tiesiog akimirkos užfiksavimas laike, – juk ilgas savaites augintos barzdos labai greit gali nebelikti, šast šast ir nuskusta. O nuotrauka – tarsi prisiminimas, tos akimirkos nepastovumo įamžinimas.
„Kartais ir pats stebiuosi, kaip toks paprastas dalykas kaip barzda gali taip stipriai suvienyti vyrus. Nuotraukose – nuo jaunimo iki žilstelėjusių vyrų. Visi jie – labai skirtingi, tačiau turintys šį tą bendro“, – sakė Dainius.
Įsirėminti savo barzdas jis kvietė visus norinčius Vilniuje ir Kaune, prie projekto galėjo prisidėti bet kuris barzdočius.
Dar praėjusiais metais Kaune panašią parodą atidaręs jaunasis menininkas sako nesitikėjęs sulaukti tokio dėmesio. Todėl papildęs savo portfolio po metų sugrįžo į sostinę.
„Barzdų mada ateina ir išeina kas šimtmetį. Dabar ji sugrįžo vėl. Vyrai vėl nori atrodyti natūraliai, nori jaustis laisvi, vyriški, nori jaustis savimi“, – sakė Dainius.
Pasak jo, barzdos skutimas siekiamybe tapo įkūrus švelnia vyrų oda besirūpinančia skutimosi peiliukų bendrovę „Gillette“. Neva tuomet vyro idealas buvo Schwarzeneggerio tipo – visas glotnus, nusiskutęs, tvarkingas.
„Barzda iš mados buvo išspirta, kai prasidėjo kalbos, kad tai – nėra higieniška. O dabar viskas grįžta. Net specialūs barzdų priežiūros salonai tampa populiarūs“, – pasakojo fotografas.
Pasak jo, tokius stereotipus reiktų vyti į šalį. Galbūt todėl barzdos populiarinimo per meną jis siekia neužleisti. Dainiaus planuose – dar ne viena barzdočiams skirta paroda. „Kai nufotografuosiu 1000 barzdų, tuomet galėsiu nutraukti projektą. Tik kad dar trūksta... kokių 700”, – juokėsi jis.