Šįmet prancūzai švenčia 229-ąsias pasauliui reikšmingo įvykio metines. Prancūzijos rezidencijos kiemą užpildė bene tūkstantis pasipuošusių svečių. Tarp priėmimo dalyvių buvo galima sutikti ir daugybę žinomų žmonių, tarp jų – politikų, diplomatų, verslo ir pramogų pasaulio atstovų.
Liepos 14-oji Prancūzijoje – nacionalinė šventė, kurią prancūzai jau nuo 1790-ųjų švenčia su trenksmu. Prancūzijoje nuo 1880 metų ši diena prasideda seniausiu Europoje kariniu paradu Eliziejaus laukuose. Į jį įsitraukia ir šalies prezidentas, prisijungia kitų šalių vadovai.
Lietuvoje, kaip ir kasmet, šventinė ceremonija prasidėjo abiejų šalių – Prancūzijos ir Lietuvos – himnais. Čia susirinkusiems sveikinimo kalbą sakė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud.
„Laisvės, lygybės ir brolystės vertybės lemia, kad šis sodas tampa ir jūsų sodu. Džiaugiuosi, kad man suteikta garbė jus priimti. Šiemet virš mūsų galvų plaukiantys debesys mums primena ir kitus, labiau politinius debesis. Šie debesys mums primena tarptautines įtampas, iškelia aikštėn daugiašales normas ir institucijas, populistines sienų demagogijas.
Šiais metais taip pat švenčiame Lietuvos valstybingumo šimtmetį, kuris lemia Lietuvos atgyjimą tarptautinėje arenoje. Taigi, šioje dvasioje ir šiuo tikslu Prancūzija pasisiūlė lapkričio 11-ąją Paryžiuje priimti 100 valstybių ir vyriausybių atstovų, pakviečiant juos į taikos forumą, kuris ragins ekonomikos savivaldų, nevyriausybinių asociacijų, profsąjungų, pilietinių ir religinių bendruomenių atstovus kartu ieškoti ir rasti sprendimus globaliems nūdienos iššūkiams – terorizmui, saugumui, migracijai, klimato kaitai, informacijos internete iškreipimui. <...> Tegyvuoja Lietuva, tegyvuoja Respublika, tegyvuoja Prancūzija“, – savo kalboje teigė P.Jeantaud.
Šventinių nuotaikų nesugadino ir užklupusi audra. Susirinkę svečiai, vaišindamiesi užkandžiais ir vakaro gėrimais, audros pabaigos laukė palapinėse. Vėliau dangus pragiedrėjo ir šventė tęsėsi Prancūzijos rezidencijos sode.
Į šventę atvykęs kino režisierius Arūnas Matelis 15min teigė, kad prancūzų kultūra jam – ypač artima.
„Prancūzų kultūra iš esmės didžiąja dalimi yra Europos kultūra. Ir jeigu Lietuvos kultūrą pažiūrėsime, tai ją formavo ne sovietiniai laikotarpiai, o nepriklausomybė. O man pačiam Prancūzija yra Prancūzija. Nuo Tour de France iki impresionistų. Tai nuostabus kraštas ir tuo viskas yra pasakyta“, – sakė A.Matelis.
Verslininkė Irena Marozienė teigė, kad visam pasauliui prancūzų kultūra turbūt yra labai svarbi.
„Man artima jos dvasia, menai, gamta, maistas, vynai, šampanai – viskas nuostabu. Prancūzijos kultūra ne kartą įsipynė ir į mano gyvenimą. Turiu ir draugų Kanuose, su kuriais bendraujame“, – teigė I.Marozienė.
TV laidų vedėja Edita Mildažytė teigė, kad nėra prancūzakalbė, todėl frakofonų kultūra jai anksčiau nebuvo artima. Vis tik žurnalistinis smalsumas nugalėjo: „Po „Lietuvos kolumbų“ ir kitų projektų, kuriuos padariau apie Lietuvą ir Prancūziją, ji man tapo artima. Sužinojau tai, ko nežinojau, bet nesu iš tų žmonių, kurie mintinai moka jų literatūrą ir gali mintinai cituoti Moljerą. Bet tai yra šalis, kurios neįmanoma nemylėti turbūt visais aspektais.“
Amerikos lietuvė Nerija Kasparas teigė, kad prancūzų kultūra jai – ir labai artima, ir miela širdžiai.
„Mes labai gražiai bendraujame su dabartiniu ambasadoriumi, nes esu narė „Orfėjaus lyros“ fondo. Mums ambasadorius ypatingai daug padėjęs. Visais aspektais su Prancūzija yra glaudus ir malonus ryšys, nes jų kultūra yra pasaulinė. Vieną kartą net Naujuosius metus esu sutikusi Prancūzijoje. Kai laivas sustojo, žiūrėjome tiesiai į Eifelio bokštą – vaizdas nepamirštamas“, – sakė N.Kasparas.
Festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė nuo pat vaikystės domėjosi prancūzų kultūra.
„Visa savo esybe... Nemokėdama kalbos sovietiniais laikais ir išgirdusi prancūziškas dainas, jomis labai žavėjausi ir žaviuosi iki šiol. Turiu pasakyti, kad net „Kino pavasaris“ yra Prancūzijos dėka. Tą festivalį sugalvojo ne kas kitas, o prancūzų kultūros atašė Fredericas Jugeau“, – šypsojosi V.Ramaškienė.
Apie Bastilijos paėmimo dieną
Bastilijos paėmimo diena skirta Didžiajai prancūzų revoliucijai, būtent sukilėlių nekenčiamos kalėjimo – Bastilijos tvirtovės paėmimo 1789 metais, dienai paminėti. Faktiškai ši Prancūzijos nacionalinė šventė pradėta švęsti 1790 metų liepos 14 dieną.
Bastilijos paėmimo diena laikoma Prancūzijos respublikos sukūrimo diena, taigi šalyje yra švenčiama išties audringai.
Nacionalinė Prancūzijos šventė plačiai minima visose šalies miestuose ir regionuose, kur organizuojami paradai, dauguma pastatų ir aikščių papuoštos šalies trispalvės spalvomis. Žinoma, šalyje liepos 14-oji yra nedarbo diena.
