Gegužės 23 d., 2024. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro atliktas tyrimas atskleidė, kad 2021 m. narkotikus vartojo kas 17 pasaulio gyventojas, o per pastarąjį dešimtmetį narkotikų vartojimas išaugo 23 proc. Lietuvos jaunimo gretose narkotikų vartojimas yra plačiai paplitęs – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) išskyrė 20-29 metų amžiaus studentus kaip didžiausią grupę, kuri per pastaruosius metus bent kartą vartojo narkotikus. Tyrimas parodė, kad 25 proc. jaunuolių pabando narkotikų jau sulaukę pilnametystės ir pradėję studijuoti.
Narkotikų tema – vis dar tabu
Siekiant atkreipti dėmesį į jaunimo psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą bei šviesti visuomenę, balandžio mėn. pabaigoje „Laisvės TV X“ YouTube kanale startavo epizodų ciklas „Nebesvaik", kurio vedėjas – jaunimo tarpe populiarus tinklaraštininkas ir rašytojas Benas Lastauskas. Kiekviename laidos epizode žiūrovui pasakojama apie vis kitą svaiginimosi priemonę, jos sudėtį ir vartojimo padarinius fizinei bei emocinei sveikatai.
B.Lastausko nuomone, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problema Lietuvoje, ypač jaunų žmonių tarpe, yra itin opi.
„Narkotikai yra ta tema, kuri skelia Lietuvą į dvi dalis. Vieniems tai yra nesuprantama ir negirdėta, o kitiems – kasdienybė. Blogai yra tai, kad nuo narkotikų bando atgrasyti tie, kurie jų nesupranta. Tokių žmonių vartojantys negerbia ir neklauso, nes jie narkotikus demonizuoja ir generalizuoja. Mano kūryba ir veikla sudomina labai skirtingo amžiaus ar net socialinio statuso auditorijas, todėl sutikau prisijungti prie šio projekto tikėdamas, kad galiu padėti kalbėtis tema, kuri daug kam tebėra tabu.“
Pasak vienos iš „Nebesvaik" kūrėjų, prodiuserės Ilonos Morozaitės, projekto idėja gimė jau seniai, tačiau nemažas iššūkis buvo ją realizuoti – finansinių rėmėjų paieškos užtruko beveik metus, kol galiausiai projekto pagrindiniu rėmėju tapo prekybos tinklas „Maxima", jau daugelį metų investuojantis į įvairias iniciatyvas, skirtas vaikų bei jaunimo švietimui ir sveikatai. Prodiuserė pabrėžia, kad viena iš pagrindinių priežasčių laidų ciklo atsiradimui yra gana asmeniška. Projekto kūrybinė komanda, būdama jauna ir matydama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius savo socialinėje aplinkoje, nusprendė sukūrti laidą draugams, dėl kurių vartojimo įpročių nerimauja, ir jų artimiesiems.
„Patinka mums tai ar ne, bet ateities pasaulis be narkotikų nebegali egzistuoti, tad su projekto kūrybine komanda išsikėlėme sau nemenką tikslą – rasti būdą aiškiai ir paprastai kalbėti apie priklausomybę keliančias medžiagas, – sako I.Morozaitė. – Mums svarbu, jog žiūrovas nejaustų pamokslavimo ar grūmojimo pirštu, nes tai atgraso. Laidų tikslas yra padėti ir informuoti, kur kreiptis nelaimės atveju, kaip elgtis, kai artimoje aplinkoje yra vartojančių žmonių, ir padėti identifikuoti, o vėliau bent minimaliai sukontroliuoti savo priklausomybes.“
Projektą konsultuoja ekspertai
Projekto kūrybinė komanda kurdama turinį konsultuojasi su Respublikine Vilniaus universitetine ligoninės (RVUL), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei Vilniaus miesto savivaldybės ekspertais, kurie dalinasi savo patirtimi psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo srityse.
Laidų ciklui nuo moksliniais faktais grįsto objektyvumo padeda nenukrypti RVUL klinikinės toksikologijos gydytoja, gydytoja anesteziologė-reanimatologė, ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner-Sakalauskienė. Ekspertė teigia, kad būtų naivu galvoti, jog įmanoma visiškai išspręsti psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemą.
„Visais laikais buvo ir bus tų, kurie nori pabėgti nuo savęs, savo išgyvenimų ir jausmų. Psichoaktyvios medžiagos iškreipia realybę, ko dažniausiai ir yra siekiama. Kaip gydytoja, aš pastebiu, kad jauni žmonės kalbėdami apie narkotikus vienašališkai pasisako apie jų sukeliamus malonumus, tačiau neturi ar nepriima informacijos apie žalą. Visgi, žinojimas keičia. Mūsų užduotis yra suteikti informaciją tiems, kurie nori ir gali girdėti. Galbūt tie, kurie niekada nevartojo jokios psichoaktyvios medžiagos, galimai ir nepradės, o tie, kurie vienu metu vartojo kelias medžiagas – kitą kartą vartos viena mažiau.“
Gydytojos teigimu, neretai narkotikų prevencija nėra tokia efektyvi dėl daromų komunikacijos klaidų, tokių kaip nukrypimas į kraštutinimus ir vartojančių asmenų stigmatizavimas. Duomenų analizės startuolis ir vienas iš „Nebesvaik" projekto partnerių „Repsense“ atliko tyrimą apie lietuviškoje žiniasklaidoje vyraujančias komunikacijos tendencijas psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo srityse. Rezultatai parodė, kad narkotikų tema šviečiamojo turinio yra itin mažai, o dažniausiai vyrauja bauginantis naratyvas.
„Jauniems žmonėms neveikia pasakymas „vartodami narkotikus susirgsite ar numirsite“, nes jei jie atėjus rytojui nesusirgo ir nenumirė, vadinasi mes meluojame. Jaunimas nori žinoti tiesą – suvokti balansą tarp naudos ir žalos yra labai svarbu. Kita problema yra vyraujantys stereotipai apie vartojančius asmenis. Dabar žmonės, kurie vartoja svaiginančias medžiagas nebėra benamiai, o dirbantys, įsipareigojimus ir socialinį statusą turintys asmenys ir jie gali būti labai arti mūsų ar net mūsų šeimoje. Reikėtų įsisąmoninti, kad priklausomybė, kad ir kokia ji bebūtų, nėra stigma, o liga, kurią reikia gydyti“, – sakė G.Laubner-Sakalauskienė.
