„Susituokti šioje vietoje mes labai norėjome. Džiaugiamės, kad esame apdovanoti ne tik meile, bet ir geru rudenišku oru“, – su portalu Žmonės.lt savo džiaugsmu dalijasi poetas.
G.Jefremovas ir V.Jasiulytė suplanavo nedidelę meilės šventę, joje dalyvavo vos keletas poros draugų, o santuokos liudininkais tapo aktorių pora Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius. Poetas juokiasi, kad jiedu su mylimąja yra kuklūs žmonės, tad nei per daug puoštis, nei didžiulių ceremonijų organizuoti nesinorėjo.
„Visas mūsų gyvenimas yra šventė, tad vestuvės – tik formalumas. Niekas po jų nepasikeis, tai ir persistengti planuojant šventę nereikia“, – šypsosi jis.
Vestuvinius žiedus sumainę Georgijus ir Viktorija pažįstami beveik 50 metų. G.Jefremovas prisimena, jog tuomet, o tiksliau – prieš 48 metus, savo būsimą žmoną jis sutiko visai netikėtai – per Mokytojų dieną. Galbūt todėl spalio 5-oji iki šiol poetui kelia džiugesį.
„Kai mes susipažinome, Viktorija buvo dešimtokė ar vienuoliktokė. Prisimenu, buvo Mokytojų diena, tad Viktorijos mokytoja mane pakvietė į jų klasę skaityti savo poezijos. Kiek žinau, būtent tuomet ji mane ir įsimylėjo, tad pradėjo rašyti man laiškus.
Juos rašė ir tada, kai išvykau gyventi į Maskvą, o kiek vėliau į Rusiją atvyko ir ji pati – pradėjo studijuoti, kelti savo kvalifikaciją. Nors mūsų draugystėje buvo pertraukų – aš vedžiau, ji gyveno savo gyvenimą, tačiau Viktorija visuomet man buvo artimas žmogus“, – portalui Žmonės.lt pasakoja jis.
Vestuvių akimirkos – galerijoje:
Pusę amžiaus besitęsianti draugystė į romantiškus santykius peraugo prieš septynerius metus. Žmonės.lt paklausus, kuo vyrą sužavėjo Viktorija, Georgijus susimąsto: „Tikriausiai žavi visuma. Ji yra labai doras, gražus, ištikimas žmogus. Visą gyvenimą draugavome, o dabar taip susiklostė, jog galime kurti bendrą ateitį kartu.“
Kuriant bendrą ateitį G.Jefremovui ir V.Jasiulytei keblumų nekyla. Nors esti mitų, kad dviem kūrybiškoms asmenybėms sugyventi nėra lengva, Georgijus tokias kalbas greitai išsklaido. Pasak jo, dviem vertėjams būti kartu – didžiulė dovana.
„Įsivaizduokite, kaip vienas kitą papildome kūryboje... Mes visą laiką bendradarbiaujame, skaitome vienas kito kūrybą, vertimus, eiles, padedame vienas kitam, kiek tik reikia. Smagiausia, kai gyvenime randi kūrybinę bendrystę. Tikrai galiu pasidžiaugti, kad tokią pavyko rasti“, – šypsosi G.Jefremovas.
Georgijus neslepia, kad ir sukritikuoti vienas kito kūrybos jiedu nebijo.
„O ko čia bijoti? Nėra dėl ko pykti, kritikos visada turi būti“, – įsitikinęs poetas.
Paklausus, kaip jiedu planuoja praleisti medaus mėnesį, G.Jefremovas tik dar kartą pakartoja – kai visas gyvenimas yra kaip šventė, nesinori nieko planuoti.
„Nieko neplanuojame ir nieko nereikia. Dabar pasaulyje yra tokia situacija, tad ką čia planuosi… Nors... Aš visą savo vaikystę praleidau Nidoje, tai man jūra, kopos kelia puikius prisiminimus. Jūrą mėgsta ir Viktorija, tai manau, kad važiuosime prie jos… Gal į Nidą, gal į Palangą, o gal net į Latviją kur nors, jei įleis“, – mintimis su Žmonės.lt dalijasi G.Jefremovas.
