Šios netradicinės iškylos iniciatoriai siekė atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad ir eilinei darbo dienai galima suteikti naujų patirčių, o norint jaukiai praleisti laiką gryname ore nebūtina laukti savaitgalio – tam užtenka ir pietų pertraukos. Šia idėja, rodosi, patikėjo aibė Vilniaus centre dirbančių žmonių. Nepabūgę karščio, kuris dvyliktą valandą siekė apie 27 laipsnius, jie rinkosi ant „pažaliavusio“ Baltojo tilto.
Ant mažne tūkstančio kvadratinių metrų ilgio dirbtinės žolės poromis, būriais ir po vieną sutūpė pietų pertrauką lauke praleisti sumanę vilniečiai. Vieni jų atsinešė namuose ruošto maisto – nuo makaronų iki įmantrių troškinių – kitivalgė picas, sušius ar salotas.
 |
| Iškylos ant Baltojo tilto akimirka |
Tiesa, gyvą ir vešlią Neries pakrantę į dirbtinę žolę ant tilto iškeitė ne tik biuruose dirbantys žmonės, bet ir atostogaujantys studentai ar moksleiviai, o savo pietus čia kramsnojo ir darželinukai.
Mažiausiai ši dirbtinė pieva, okupavusi bene visą pėsčiųjų tiltą, patiko dviratininkams. Mat tokia žole riedėti sunku. Todėl tik drąsesni ryžosi minti savo priemonę, o daugumą rūškanas grimasas nutaisę tiesiog persivarė dviračius per Baltąjį tiltą.
O kol pastarieji kimšo savo pilvus saulės atokaitoje, beveik nenustodama savas ir perdainuotas dainas traukė „Lietuvos balso“ dalyvė Berta. Jai klavišiniais akomponavo Kasparas Mėginis.
Trečiadienį Pietų Osetijoje buvo minimos penktosios Gruzijos ir Rusijos karo metinės. Tad iškylos metu jos vedėjas Jurgis Brūzga paprašė visus šaukštus ir šakutes laikančius, kąsni kramsnojančius ar ledus laižančius mesti ką darą, atsistoti ir tylos minute pagerbti šią šalį.
Toks renginys, kuomet netikra veja „apsėjamas“ tiltas, Europoje vyksta pirmą kartą, o jo rėmėjas – natūralus mineralinis vanduo „Borjomi“.
 |
| Berta Timinskaitė |
