Žuvusiam režisieriui skirti žodžiai nugulė socialiniuose tinkluose – čia užuojautą skyrė ne tik lietuviams žinomi kino pasaulio atstovai, bet ir už Lietuvos ribų garsūs aktoriai bei režisieriai.
Skausmu persmelkta užuojautos žinute pasidalijo ir kino režisierė Giedrė Žičkytė. Ji neslėpė, kad ši netektis skaudi ne tik Lietuvos kino bendruomenei, bet ir visam pasauliui.
„Taip siaubinga ir šokiruoja. Apdovanojimą pelnęs lietuvių dokumentinių filmų režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas Ukrainoje, kur dokumentavo šį beprotišką kruviną karą.
Ilsėkis ramybėje, brangiausias talentingasis Mantai. Baisi netektis Lietuvos kino bendruomenei ir visam pasauliui. Mūsų širdys sudaužytos. Amžinąjį atilsį“, – rašė režisierė.
Apie sukrečiančią žinią parašė ir aktorė Aistė Diržiūtė.
„Šiandien Mariupolyje mirė vienas šviesiausių protų, vienas ryškiausių kūrėjų, lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius“, – skaudžia žinia pasidalijo aktorė.
Sužinojęs apie bičiulio mirtį, kultūros istorijos tyrinėtojas bei politikas Darius Kuolys prisiminė jų pirmąjį susitikimą – ir, pasirodo, juos suvedė Leonidas Donskis.
„Žūsta drąsiausieji, jautriausieji...
Mantas Kvedaravičius (1976-2022), archeologas, antropologas, režisierius, nužudytas Ukrainoje.
Amžiną atilsį.
Kadaise suvedė Leonidas Donskis. Mantas niekaip negalėjo suprasti ir vis prašė paaiškinti, kodėl jį Grozne globojusi čečėnų šeima šitaip persekiojama jo gimtojoje Lietuvoje“, – rašė kolega Darius Kuolys.
„Niekada nepamiršim“ – sužinojusi apie režisieriaus mirtį rašė aktorė Elžbieta Latėnaitė. Ji pabrėžė, kad tokiomis akimirkomis parodoma dar viena priežastis, kodėl turime kasdien savo darbais padėti Ukrainai.
„Mariupolyje, Ukrainoje karą dokumentavęs ir ką tik tragiškai nuo rusų šiukšlių nagų žuvęs talentingas mūsų kino kūrėjas (užuojauta artimiesiems) – dar viena ir labai asmeniška lietuviams priežastis KASDIEN kažką padaryti dėl Ukrainos“, – ragino aktorė ir pridėjo Ukrainai aukoti skirtas nuorodas bei kitaip prisidėti prie pagalbos ukrainiečiams.
Jautriais žodžiais apie brangų kolegą atsiliepė Rygoje gyvenantis rusų dokumentinių filmų režisierius Vitalijus Manskis.
„Šiandien Mariupolyje su fotoaparatu rankose žuvo mūsų draugas „Artdocfest“ dalyvis, lietuvis dokumentalistas Mantas Kvedaravičius, šiame šlykščiame blogio kare prieš visą pasaulį.
Radau keletą nuotraukų, kuriose su Mantu „Artdocfeste“ Rygoje 2016 metais aptarinėjame dokumentinio filmo vaidmenį kare. Mantas vis labiau tylėjo ir susimąstė...“ – rašė rusų dokumentinių filmų režisierius.
Apie balandžio 3-iosios naktį praneštą nelaimę prabilo ir kino režisierius Romas Zabarauskas. Jis mano, kad ši netektis turėtų tapti paskata rimčiau žiūrėti į sankcijas.
„Užuojauta Mariupolyje, Ukrainoje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus šeimai ir artimiesiems. Praradome vieną žymiausių Lietuvos kūrėjų, puoselėjusių savitą, unikalų autorinį balsą.
Rusijos teroras atėmė dar vieną gyvybę, dar vieną perspektyvą. Tegu tai tampa priminimu visiems Lietuvos verslininkams rimčiau žvelgti į sankcijas. Privalome nuo šio teroro atsiriboti“, – savo mintimis dėl tragiškos nelaimės pasidalijo režisierius.
Lietuvių režisieriaus darbais susižavėjimo neslėpęs italų kino kritikas Giona A.Nazzaro taip pat jam skyrė jautrius žodžius.
„Mantas Kvedaravičius buvo unikalus žmogus. Beprotiškai užsispyręs, nepakartojamas menininkas. Pakvietėme jį į Venecijos „Kritikų savaitę“ su nuostabiu „Partenonu“ – tokiu filmu, kaip niekas kitas. Nesu tikras, kad jam patiko ten būti, bet tikrai žinau, kad tie, kuriems pasisekė atrasti jo filmą, niekada nepamirš tų persekiojančių vaizdų. Jis užbūrė skausmingą grožį. Žiauri poezija. Mantas buvo kaip regėtojas. Jis žinojo, kas bus, ir nusprendė, kad nori tai pamatyti iš arti. Pasiilgsime tavęs, Mantai. Tikrai davei mums sunkią pamoką“, – rašė italų kino kritikas.
Savo prisiminimu, kuris susijęs su žuvusiu režisieriumi, pasidalijo ir Oskaras Koršunovas. Jis aprašė jo šviesų palikimą.
„Sukrečianti ir labai liūdna žinia – žuvo Mantas Kvedaravičius. Su Mantu keletą kartų bendravome, tai be galo tikras, paprastas, be jokių nereikalingų paraščių ir kartu labai gilus žmogus, kaip ir jo filmai.
Tam, kad nufilmuotų tokius filmus, kokius jis filmavo, reikėjo didvyriškumo, kaip ir begalinio didvyriškumo reikėjo važiuoti į Mariupolį. Duok Dieve jam šviesos“, – apie kolegą atsiliepė O.Koršunovas.
M.Kvedaravičiaus gyvenimo detalės
Režisierius gimė 1976 m., studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo bakalauro išsilavinimą. Oksfordo universitete režisieriui buvo suteiktas kultūrinės antropologijos magistro laipsnis.
M.Kvedaravičius 2003–2005 metais taip pat dėstė religijos, teisės, ir politikos teoriją JAV.
2011 m. sukūrė Europos šalis sužavėjusią dokumentinę kino juostą „Barzakh“. Šis filmas pasakojo apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus.
Filmo premjera įvyko Berlyno kino festivalyje, filmas pelnė „Amnesty International“ premiją bei Ekumeninės žiuri prizą. „Barzakh“ taip pat buvo apdovanotas „Sidabrine gerve“ už geriausią metų dokumentinį filmą.
2016 m. režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. Jis pasakoja apie Mariupolį – anksčiau graikų gyventojų pilną uostamiestį Ukrainoje, gyvenantį karo laukimo nuotaikomis. Kol vieni ruošiasi kovai, kiti kultūros namuose stato spektaklį pagal graikų dramą.
Filmo „Mariupolis“ projektas buvo pristatytas CHP:DOX (Tarptautiniame Kopenhagos dokumentinių filmų festivalyje). Šis filmas yra bendra Lietuvos, Prancūzijos, Ukrainos ir Vokietijos produkcija.
M.Kvedaravičiaus darbas buvo nominuotas tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ apdovanojimui.
