Didesnėse nei 100 kvadratinių metrų patalpose menininkas pristatė didelių formatų, teigiamą žinutę nešančius abstrakčius paveikslus. Ketvirtadienio vakarą jis susirinkusiems surengė tikrą meno ir spalvų šventę, o ja gėrėjosi ir pozityvaus įkvėpimo ieškojo ir žinomi veidai. Tarp jų – Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė, Ramunė Piekautaitė su Kęstučiu Verslovu.
Pasveikinti Eigirdo Scinsko atvyko ir bičiuliai Jurgita Jurkutė-Širvaitė su vyru Ryčiu Širvaičiu, kurie buvo vieni iš pirmųjų, galėjusių įvertinti menininko naujausius kūrinius: „Tik dabar viskas vienoje vietoje, tad atrodo kiek kitaip“.
Aktorė, socialinių projektų dalyvė, laidų vedėja J.Jurkutė pripažįsta, jog visose meno srityse ieško pozityvios žinutės. To, ko šiais laikais dažnam taip trūksta.
„Mane žavi tai, kas yra pozityvu. Man svarbu, kad ir kuriantis žmogus, bet kurioje srityje jis bebūtų, taip pat skleistų pozityvią žinutę. Šią dieną šviesos mums labai reikia. Bet meno aš nerūšiuoju, o klausausi savo širdies“, – 15min komentavo Jurgita.
Apsilankyti parodose ar meno muziejuose Jurgita su vyru bando kaip įmanoma dažniau, ypatingai jų stengiasi nepraleisti svečiuodamasi užsienyje. Visai neseniai, lankydamasi Barselonoje, Jurgita liko sužavėta ispanų dailininko, skulptoriaus Joano Miro muziejumi.
„Kai siela šaukia ir alksta, laiko apsilankyti parodose gali rasti“, – pripažįsta Jurgita.
O ar dažnai taip nutinka? „Įvairiai būna. Priklauso nuo situacijų ir to, kaip dažnai savo dūšią pamaitini. Kartais tai būna paroda, kartais knygos, kartais muzika arba filmai“, – 15min komentavo Jurgita.
Į parodą draugus sukvietęs E.Scinskas norėtų, kad menas įgautų šiuolaikinį pulsą ir Lietuvoje, kad toks pozityvus, pilnas spalvų ir teigiamų emocijų menas būtų matomas ne tik užsienio meno galerijose.
„Tapau tai, ką jaučiu, tai kas mane įkvepia – tai gali būti dykuma, kosmopolitiškas miestas, aplankytos šalies spalvos, ragautas skonis. Bet kokia pajausta ir išjausta tikra emocija. Drobė man – iššūkis, naujų pojūčių ieškojimas savyje. Kūrinio nenulemia jokie išoriniai faktoriai: mane žavi, kad čia esu tik aš, tikra drobė ir pasirinktos aliejinių dažų spalvos. O svarbiausia tai, kad tapyboje tobulėjimui ribų nėra“, – sako menininkas E.Scinskas.
Pieš pasinerdamas į tapybos ir meno pasaulį, E.Scinskas buvo žinomas pasaulyje dėl savo kurtų nuotakos portretų juodai baltoje fotografijoje.
Fotografija menininkui suteikė galimybę keliauti ypatingai daug, pamatyti ir pajusti skirtingas kultūras bei tradicijas, praplėsti pasaulio matymo ribas, pažinti kosmopolitiško mastymo asmenybes, aplankyti galybę didžiausių šiuolaikinio meno muziejų bei parodų visame pasaulyje.
Kaip Eigirdas Scinskas teigia, jo paveikslais domisi panašūs, kosmopolitiški, daug keliaujantys ir matantys žmonės. Tokie paveikslai – keliantys nuotaiką. O labai dažnu atveju lietuviškas menas kelia lengvą depresiją, niūrumą, liūdesį. Mūsų kultūrai tarsi įprasta melstis, save bausti.
Pradėjęs vis aktyviau tapyti, Eigirdas Scinskas sako, kad dabar jau tapo įprasta kiekvieną dieną, net atostogaujant mintyse, telefone ar blanknote pieštis eskizus, vaizdinius, spalvas.
Kaip menininkas sako, abstrakčius potėpius ant drobių gali būti sunku suprasti iš pirmo žvilgsnio, nes kiekvieno žmogus kitoks suvokimas. Bet, kaip menininkas sako, paveikslų ir meno nereikia suprast, bet būtina pajausti.
Dalis naujausių Eigirdo Scinsko darbų jau iškeliavę į Kazachstaną, kur visai neseniai žinoma ir įtakinga Art Future galerija susižavėjo ir jau atsovauja menininkui ne tik Kazachstane, bet ir Azijos, Rusijos, Jungtinių Arabų Emiratų meno pasaulio rinkose.
