Laidoje „Sveikas rytojus“ moteris pripažino, kad vienas svarbiausių jos ir vyro Rimtauto geros savijautos receptų – tinkama mityba, kurią pora atrado intuityviai, rašoma „TV TOPAS“ pranešime spaudai.
„Rytais, išgėrus puodelį kavos, visuomet valgome vaisius, kuriuos dailiai supjaustau, kad būtų skaniau ir gražiau. Dienos eigoje stengiuosi gaminti sveikai: daugiau daržovių, mažiau mėsos. Beje, Rimtautas yra nepaprastai geras šefas“, – dalinosi B.Vizgirdienė.
B. ir R.Vizgirdos atskleidė, kad labai mėgsta Viduržemio jūros virtuvės patiekalus ir pabrėžė, jog vartoja labai daug daržovių, o patiekalus gardina prieskoninėmis žolelėmis.
„Daržovių ruošimo būdų yra labai daug ir įvairių, jas galima valgyti ir neapdorotas, ir keptas, gardinti visokiomis žolelėmis. Taip pat labai mėgstame česnaką, kurį valgome beveik kasdien. Česnaką maišome į medų, su riešutais – labai skanu!“, – kalbėjo pora.
Mokslininkai yra nustatę, kad stresas, o ypač jo ilgalaikis poveikis, gali keisti ne tik žmogaus psichologinę būseną. Daugelis žmogaus organų sistemų, susidurdamos su stresu, ima aktyvinti gynybines reakcijas, kurios ilgainiui gali išbalansuoti ir širdies darbą. Todėl stresas yra priskiriamas prie vienų didžiausių rizikos faktorių.
Birutė Vizgirdienė dalinosi turinti savo, iš Amerikos atsivežtą, būdą, kaip išsivaduoti nuo streso.
„Viskas gali priklausyti nuo vieno žmogaus. Kai mokiau šnekamosios anglų kalbos, pirmas žodis mano studentams buvo „hug“ (liet. „apsikabinti“). Apsikabinimas, net ir svetimo žmogaus, yra nuostabu. Mes nežinome, kodėl kitas žmogus yra piktas, liūdnas, kodėl jis nenori bendrauti, galbūt jo gyvenime vyksta kažkas labai blogo. JAV yra įprasta pamačius liūdną žmogų, nesvarbu, ar jį pažįsti, ar ne, paklausti: „Ar aš galiu tave apkabinti?“. Žinokit, tą akimirką atsitinka kažkas nepaprasto, jis nusišypso ir pasako: „Yes, I need that“ (liet. „taip, man to reikia“)“, – pasakojo moteris.
Graikų virtuvės subtilybės
B. ir R.Vizgirdų taip mėgstama Viduržemio jūros virtuve dažniausiai vadinama kulinarinė tradicija, paplitusi Pietų Europos šalyse, kurių krantus skalauja Viduržemio jūra. Viena iš šalių – Graikija, skaičiuojanti savo ypatingą kulinarinį paveldą jau ne vieną tūkstantį metų.
Graikų restorano vadybininkas Deividas Samulionis laidoje dalinosi, kokie yra populiariausi Viduržemio jūros regiono patiekalai bei jų išskirtinėmis savybėmis.
„Graikijos virtuvėje yra labai populiarūs daržovių patiekalų, o žuvis, mėsa sudaro mažąją dalį. Viduržemio jūros virtuvė nuo kitų pasaulio virtuvių skiriasi natūralių produktų gausa. Pagrindinis padažas – tyras alyvuogių aliejus, kuris yra išgaunamas iš vietoje auginamų alyvuogių ir nėra toks sunkus kaip kiti padažai, ypač majonezas“, – pasakojo D.Samulionis.
Pasak restorano vadybininko, Viduržemio virtuvė yra pagarsėjusi gausybės įvairių žolelių bei česnako naudojimu patiekaluose.
„Jeigu mes, lietuviai, galvojame, kad valgome daug česnako, tai graikų virtuvėje česnakas yra naudojamas beveik visuose patiekaluose“, – atskleidė D. Samulionis.
D.Samulionis atskleidė labai svarbią Viduržemio jūros skalaujamų šalių tradiciją, kuri padeda puoselėti kiekvieno šeimos nario tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą, ir, galbūt, kaip tik čia slypinčią širdies sveikatos, o kartu ir ilgaamžiškumo paslaptį.
„Graikų vakarienės vyksta prie bendro stalo, tai suteikia labai daug džiaugsmo šeimoje. Net vykstant pačioms menkiausios šventėms, būtina sukviesti visus kartu, susėsti prie vieno stalo, pasidalinti puikiu maistu. Aš tikrai nuoširdžiai manau, kad tas ilgaamžiškumas atsiranda būtent iš to, kad maistas yra valgomas ne vieno žmogaus, o yra dalinamasi su visais. Kai daliniesi džiaugsmu su kitais, tas džiaugsmas grįžta ir tau“, – kalbėjo D.Samulionis.
Mitybos įtaka širdžiai pagal medikus
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės prof. Olivijos Gustienės, dažnai žmonės nesusimąsto, kokią didelę įtaką širdies sveikatai turi jų pačių pasirinkimai ir gyvenimo būdas.
„Yra tikrai nemažai mokslininkų atliktų tyrimų, kuriuose vertinami veiksniai, kurie kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai. Padidėjęs cholesterolio, ypač blogojo, kiekis, kraujo spaudimas, rūkymas, padidėjusi gliukozės koncentracija arba cukrinis diabetas bei tokie rizikos veiksniai kaip sėslus gyvenimo būdas, taip pat stresas – visa tai yra susiję su ankstyvos aterosklerozės atsiradimu žmogaus kraujagyslėse. Nesveikai gyvendami, nesveikai maitindamiesi savo kraujagysles galime pasendinti“, – pasakojo O.Gustienė.
Apie mitybos įtaką žmogaus širdies ir kraujagyslių sveikatai, tam tikrų produktų suderinamumą bei tinkamus vartojimo kiekius vis daugiau žinių pateikia įvairių sričių gydytojai bei mokslininkai.
„Šiandien labai aktuali tema, kokia gi dieta galėtų būti naudingiausia. Po daugybės debatų, atliktų mokslinių tyrimų, kuriuose yra vertinamas tiek angliavandenių, tiek riebalų suvartojimas, vis dėlto reikia pasakyti labai aiškiai: Viduržemio jūros regiono dieta turi daugiausia įrodymų, kaip esanti naudinga ir padedanti išlaikyti sveiką širdies bei kraujagyslių sistemą“, – pasakojo gyd. O.Gustienė.
Širdis – vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir aprūpinantis visą organizmą gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Tam, kad žmogaus širdis tinkamai funkcionuotų, ji ir pati neturėtų stokoti reikiamų medžiagų.
Širdžiai ir kraujotakos sistemai reikia B grupės vitaminų. Vitaminai B6 ir B12 padeda palaikyti tinkamą homocisteino apykaitą ir raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą. Taip pat svarbus magnis bei vitaminas D, kurie palaiko raumenų funkciją. Šioje kompanijoje puikiai dera ir vienas kitą papildo česnakų, kofermento Q10, augalinės kilmės omega rūgščių bei antioksidantų naudingosios savybės. Tinkamai kraujotakai labai vertingas česnakų ekstraktas, o vitaminas C padeda palaikyti kolageno, kuris reikalingas gerai kraujagyslių funkcijai, susidarymą.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.
