„Tu aferistė, melagė“, „aš tau neatleisiu“, „visą gyvenimą tavęs nekęsiu, pamatau ir drebu“, „tu suėdei mane“, „tu baisiausias žmogus šioje žemėje“ – tokių ir dar daug panašių žinučių neseniai sulaukė Birutė Navickaitė.
O viso to priežastis – Birutė jam nusiuntė keletą dukros nuotraukų. 15min moteris sakė esanti priblokšta – ji politikui dažnai rodė augantį jųdviejų vaikelį, tačiau pastarąjį kartą sulaukė ne padėkos, o skaudžių įžeidinėjimų.
Petro parašytos žinutės Birutei:
– Birute, atrodė, kad jūsų su Petru pykčiai – jau praeityje, tačiau jis vėl ėmė jus kaltinti, žeminti, pravardžiuoti... Kodėl?
– Jis vis lankydavo dukrytę, labai gražiai su ja bendravo. O aš per savaitę jam dar nusiųsdavo po kelias jos nuotraukas. Kartais jis nieko neatrašydavo, kartais tiesiog pagirdavo mergaitę. Paskutinį kartą, kai vėl siunčiau nuotrauką, sulaukiau iš jo tokio puolimo... Jis sakė, kad noriu su vaiku jį prisirišti...
– Kaip pasijutote, kad ta pati istorija, tie patys įžeidinėjimai vėl ima kartotis?
– Aš net nepagalvojau, kad jam dukros nuotraukos kelia nepatogumą... Jis galėjo tiesiog pasakyti, kad nesiųsčiau.
– Petras netgi siūlė dukrai sakyti, jog jos tėvas žuvęs, nes „vis tiek nedaug liko gyventi“... Kaip jums tokios jo kalbos?
– Jis visą laiką taip sakydavo, kad tuoj numirs, kad jis jau senas. Tai šita daina man visą laiką buvo žinoma.
– Petras kaltina jus, kad neva sugadinote jam reikalus politikoje... Ar jūsų nežeidžia tokios jo kalbos?
– Man atrodo, kad jei jam kažkas kažką sugadino, tai tik jis pats sau.
Tai aišku, kad visa tai mane žeidžia. Tikrai nėra smagu, kai toliau mane vadina aferiste, barakuda, savo draugus yra nustatęs prieš mane... Kam būtų tokios kalbos malonios.
– Kaip žinutėse rašoma, jis vis dar jus kaltina melavus, jog negalėjote susilaukti vaikų.
– Tos idėjos, manau, niekada nepames. Nors tūkstantį kartų galiu pabrėžti, kad jam pasakiau, jog ilgai negaliu susilaukti vaikučio, tik būdama nėščia. Iki to laiko jis svajojo apie vaiką. Jis svajojo, ne aš!
Iš viso, man žinant, kokia iš tiesų buvo realybė, dabar klausytis tokių dalykų, kai viskas apversta, apsukta, taip, kaip jam patogu... Iš mano pusės žiūrint tai yra labai niekšiška.
– Kiek kartų Petras Gražulis lankė dukrą jūsų namuose?
– Jis dažniausiai aplankydavo kas mėnesį. Buvo viskas normaliai, persimesdavome tik keliais žodžiais, aš stengdavausi išeiti kažkur, nesimaišyti jam po kojomis – ar į kirpyklą, ar į soliariumą. Paskutinį kartą, prieš maždaug mėnesį jis atvažiavo labai piktas – tik atidarius duris supratau, kad kažkas ne taip, jis nuspyrė batus, trenkė duris. Tai buvo tuo metu, kai jis badavo ir atgailavo.
– Kaip manote, kaip toliau vyks jūsų bendravimas? Ar po tokių žodžių jis dar atvažiuos iki Palangos?
– Petras leidžia suprasti, kad jis nenori matyti vaiko, ir aš jo priversti negaliu. Aišku, anksčiau bandžiau įkalbėti, bet dabar tikrai nesistengsiu nieko daryti. Jeigu jam taip viskas atrodo, kokia prasmė...
Tiesą sakant, šįkart pasijutau lyg būčiau provokuojama, kad pasakyčiau, jog jis nelankytų vaiko. Nenustebčiau, jei būčiau pasakiusi, jog jis gali nelankyti dukros, paskui būčiau apkaltinta, kad neleidžiu vaiko matyti.
– Bet bent jau pinigais Petras padeda auginti vaiką?
– Ne. Kaip prieš metus davė tuos 5 tūkstančius, tuo ir baigėsi.
– O jūsų uždirbamų pinigų pakanka?
– Ne, nepakanka. Aš labai skaičiuoju, sau labai taupau, kad vaikas viską turėtų. Nes žinot, žiemą mes, žuvies pardavėjai, praktiškai nieko neuždirbam. Juolab, aš tik per šventes dirbau. Tikrai neuždirbau tiek pinigų, kad žiemą galėčiau atsipūtusi gyventi.