Netikėtų scenografijos sprendimų ėmėsi Marijus Jacovskis, XV a. – viduramžius – interpretuodamas XXI a. priemonėmis, o išradingus kostiumus kuria Jon Morrell (Didžioji Britanija), pernai apdovanotas britų teatro aukščiausiu Olivier apdovanojimu, geriausio metų kostiumų dizainerio kategorijoje. Viską vainikuos Eugenijaus Sabaliausko šviesų dizainas.
Publika išvys bene visus didžiausius Lietuvos ir tarptautinių scenų talentus: Asmik Grigorian, Jovitą Vaškevičiūtę, Laimoną Pautienių, Sandrą Janušaitę, Tadą Girininką. Dainininkai ne tik atliks vienas gražiausių pasaulio arijų, bet ir pasiners į Vilnius City Opera trupei būdingą dramos teatrui, ar net kinui artimą vaidybą.
„VCO subrendo. Pirmą kartą nusprendėme imtis didingos ir tokių pat didžiulių, stiprių balsų reikalaujančios genialios G.Verdi muzikos. Tuo pačiu tai ir tolimesnis žingsnis sceninei išraiškai, – daugelis liks nustebinti mūsų dailininkų išmone ir vizualinais sprendimais jungiant skirtingus laikmečius, na, o apie emocijas bei vaidybinę energiją tikriausiai net neverta aiškinti, – tai bus tikras vulkanas!“, – pasakojo Dalia Ibelhauptaitė – „Verdžio muzika man yra artimiausia iš visų, turėjau laukti net dešimt metų nuo savo paskutinio Verdi pastatymo, – juk bohemiečių repertuarą visada kūrėme solistų balsams ir jų galimybėms. Su virpuliu laukiu orkestrinių repeticijų, kai Gintaras stos prie spektaklio vairo. Man asmeniškai nėra kito tokio dirigento pasaulyje, kuris taip idealiai diriguotų Verdi muzika. Mes susitikome statydami Verdžio „Kaukių Balių“ ir tas lemtingas susitikimas pakeitė ne tik mūsų, bet ir daugelio kitų žmonių gyvenimus ir karjeras.“
„Trubadūras“ savo siužeto vingriais nenusileidžia geriausiems šių laikų trileriams. Čia rasime ir biblinę brolžudystę, degančius laužus ir deginamus žmones, mirtinus prakeiksmus, herojiškus, savanaudiškus ir ciniškus poelgius bei tokius pat ryškius personažus. Tai – nepaprastai aistringas, pilnas dramatizmo, emocinės gelmės ir gyvenimo išminties muzikos šedevras. Istorija apie tai, kaip kerštas ir neapykanta naikina žmogaus sielą. „Trubadūras“ panardina žiūrovą į meilės ir pavydo, pykčio ir karo sūkurį.
Operos kūrybinė grupė XV a. priartins prie mūsų dienų. Tai nebus jau įprastu tampantis siužeto pritaikymas šių dienų aktualijoms, – o kelių skirtingų laikmečių sintezė. Iš pirmo žvilgsnio pilna fantazijos, bet kita vertus – atskleidžianti muzikinės dramos nepavaldumą laikui.
Lietuvos žiūrovai turės galimybę pirmieji išgirsti net dvi iškiliausias jaunas Lietuvos primadonas Asmik Grigorian ir Sandrą Janušaitę debiutuosiančias Leonoros vaidmenyje.
Daugiausia užsienyje kurianti ir ryškią profesinę karjerą pasaulio scenose brandinanti Asmik Grigorian, pastaruosius dvejus metus itin retai pasirodo Lietuvos scenoje. Ji dainuoja Sankt Peterburge, Marijos teatre su maestro V. Gergijevu, Berlyno „Komische“ operoje, Vlaamso operoje Belgijoje ir kituose Vokietijos bei Austrijos operos teatruose. Šiuo metu Asmik atlieka Madam Butterfly vaidmenį Švedijos Karališkoje operoje. O Sandra Janušaitė nuo praėjusio sezono yra Eseno operos vedantysis sopranas.
Su jomis scenoje susitiks įspūdingoji Jovita Vaškevičiūtė, kurios mecosopranas bei vidinė energija žavi ne tik Lietuvos, bet ir Estijos, Prancūzijos bei Vokietijos operos gerbėjus. Kaip pasakojo režisierė: „Man atrodo, kad Jovita yra gimusi atlikti Azučenos vaidmenį. Vokaline ir temperamento prasme. Mes tikrai dar nesame matę net pusės jos kūrybinio potencialo. Tai – solistė, savo balsu prilygstanti sceniniam dinamitui ir tikiu, kad čigonės Azučenos vaidmuo leis jai parodyti visas turimas spalvas. Laukiu nesulaukiu, kaip jos scenoje susitiks su Asmik Grigorian, kuri dainuos Leonorą... Vis prisimenu jų susitikimus operoje „Svynis Todas”, kai viena kitai vos kudlų neišpešė… Tokia energija nuo abiejų sklido! Neabejoju, kad taip bus ir dabar.“
