Pirmadienį Nigelui Westui (Jungtinės Karalystės pilietybę turinčio vyro vardas dokumentuose – Nigelas Jeremy Macaulay) buvo skirta septynių dienų suėmimo kardomoji priemonė. Pats britas Šiaulių areštinėje sėdi nuo pat šeštadienio.
Trečiadienį apklausoje su ginamuoju sudalyvavęs advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius vis dar sako nesuprantantis, kodėl šioje byloje įtariamas N.Westas ir pareigūnai netiria kitų versijų.
– Kas naujo įvyko tiriant S.Grafininos dingimą ar net galimą jos nužudymą?
– Niekas nepasikeitė. Ryte (trečiadienį – red.) buvome N.Westo apklausoje, jokių papildomų įrodymų nemačiau, klausimai buvo banalūs. Jų negaliu atskleisti. Bet aš tikrai nežinau, ką tyrėjai darys pirmadienį, kai Nigelui reikės pratęsti kardomąją priemonę arba ją nutraukti.
Man visiškai nepatiko, kad tyrėja uždavinėjo tokius klausimus, kaip: „Kada jūs sužinojote, kad buvo nužudyta S.Grafinina?“ Aš iškart sustabdžiau ir perklausiau, ar ta moteris iš tiesų nužudyta, ar jie turi įrodymų. Tada jau klausimus performulavo. Bet nieko naujo iš Nigelo jie taip ir nesužinojo.
– O apie kitokias versijas kalbama?
– Aš nesuprantu, kodėl yra tiriama tik viena versija, kad Nigelas ją nužudė. Gi internete visur prirašyta, kad ji turėjo daug grynųjų pinigų, vaikščiojo su brangiais drabužiais...
Dabar pats išėjau iš areštinės su krūva Sandros Grafininos lėktuvų bilietų, kur ir kada ji skraidydavo, turiu pinigų pervedinėjimų kopijas, ten galima rasti ir Sandros sutenerio vardą bei pavardę. Nigelas tikino, kad pareigūnams norėjo parodyti, bet niekam nerūpėjo. Nesuprantu, kodėl.
Nigelas Westas visą šią informaciją nuo vasario mėnesio ėmė kaupti kaip įrodymus – jei iš Sandros būtų atėmę vaiką, jis būtų dukrą pasiėmęs, o vaikų tarnyboms parodytų, jog motina su vaiku beveik ir nebuvo. Kai jį sulaikė, Nigelas šiuos dokumentus pasiėmė kartu. Tačiau iš šių popierių pareigūnai paėmė tik dalį. Bet jei jie iš tikrųjų tirtų, jų klausimai būtų visiškai kitokie.
– Galbūt liudininkai turi kokių naujų žinių?
– Susitikau su viena iš Nigelo Westo artimų draugių, viena iš liudytojų. Man ji pasakojo, kad pareigūnai patys pas ją jau buvo kelis kartus atėję, nors pagal Baudžiamojo proceso kodeksą jie liudininkus turėtų išsikviesti pas save. Bet jie netikėtai užklumpa, daužosi į duris, liepia pasirašinėti visokius popierius, daro psichologinį spaudimą. Ta moteris jau nebesuvaldo ašarų...
– Tai kaip manote, kas įvyks pirmadienį, kai baigsis Šiaulių apylinkės teismo skirta kardomoji priemonė?
– Iš teisinės pusės pasistengsiu padaryti viską, kad jį paleistų pirmadienį. Jei teismas darys kažkaip kitaip, pradėsiu abejoti teisine valstybe. Už ką jis sėdi? Dėl to, kad policijos pareigūnai „mano, galvoja“?
– O kokių priemonių jūs dar imtis žadate?
– Šiandien gavau iš Jungtinės Karalystės ambasados laišką, į kurį negalėjau nesureaguoti. Todėl, nors po apklausos jau buvau išvažiavęs, apsisukau ir grįžau pakalbėti su Nigelu.
Ambasados darbuotojai buvo nuvykę su juo pasikalbėti. Taigi ambasados prašymu, mes teiksime skundą, nes Nigelui Westui yra daromas psichologinis spaudimas ir jis verčiamas prisipažinti. N.Westas pasakojo, kad vos tik jį sulaikius, su juo niekas nekalbėjo, o kitą dieną, pažeidžiant visus procesinius veiksmus, Šiaulių policijos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnas asmeniškai jį nusivedė į savo kabinetą ir darė spaudimą. N.Westui buvo sakoma: „Prisipažink, tada gausi 7 metus kalėjimo, jei ne – gausi 20 metų. Aš vis tiek tavęs iš čia neišleisiu.“
Tada pirmadienį, kai Nigelas buvo vežamas į teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo, jį visą laiką spaudė prisipažinti. O po nutarties paskelbimo, N.Westo į areštinę atgal neparvežė, jį nuvežė į komisariatą ir vėl ėmė vieną tardyti. Jam sakė: „Niekas jau tau nepadės, aš tave čia mėnesiu įkišiu ir tu išvis iš čia nebeišeisi.“
– Kam teiksite šį skundą?
– Iš pradžių kreipsiuosi į Šiaulių policiją, jeigu jie atsisakys nagrinėti, tada kreipsimės į instituciją, kuri tikrina tokį elgesį, korupciją. Aš pasistengsiu padaryti viską, kad jį iš ten išleistų.
– Kaip jaučiasi jūsų klientas?
– Jis neišduoda savo emocijų. Bet matosi, kad jis yra ramus dėl to, kad šio nusikaltimo nedarė. Jis kalba tik apie savo vaiką, nori greičiau jį pasiimti.
Mano nuotaika nebūtų tokia optimistiška dėl savo kliento, jei žinočiau, kad yra kažkokių įrodymų. Jei jie būtų kažką turėję, tikrai jau būčiau sužinojęs, jam klausimai būtų užduodami visiškai kitokie. O kol kas vėjų klausinėja.
