„Gimtadienius mums dažniausiai tenka sutikti rungtynėse, o jei ne – tuomet kelionėse, taip nutinka beveik kasmet“, – 15min linksmai komentavo Kšištofas.
Ne išimtis ir šie metai. Broliai dar antradienį susikrovė lagaminus į Stambulą, kur ketina praleisti kelias dienas, jie čia viešės iki ketvirtadienio.
Galbūt todėl didelių planų gimtadienio šventei jie sako šiemet neturintys – su komandos nariais, kolegomis ir bičiuliais sportininkais po rungtynių susės ramiai paminėti, gal, kaip patys sako, kokį saldėsį drauge sukrims ir tiek. „Gerti mums tėvai neleidžia, todėl švęsim paprastai“, – juokavo smagiai nusiteikęs Kšištofas.
„Paskutiniu metu mūsų gimtadieniai dažniausiai visi kelionėse. Todėl jau net kažko planuoti per daug nesinori, ketvirtadienį anksti rytą grįžtame, gal tada su šeima savaitgalį ką nors sugalvosime. Jau gal ir senstame – anksčiau mėgom bet kokią progą paminėti, o dabar norisi tik ramiai, su šeima“, – broliui pritarė Darjušas.
Laiko šeimai jiedu sako skirs grįžę po rungtynių, juolab kad veikiausiai ir judviejų šeimos pasirūpins, kad krepšininkai neliktų nepasveikinti – tiek Kšištofo žmona Tatjana, tiek Darjušo žmona Edita ne kartą vyrams surengė staigmeną.
Broliai iki šiol prisimena savo 33-iąjį gimtadienį, kuomet mylimosios jiems surengė tikrą siurprizą. Sukvietusios giminaičius ir bičiulius net iš užsienio jos iškėlė tikrą puotą, kurios krepšininkai sako niekuomet nepamiršiantys – tai buvo nuostabiausias judviejų gimtadienis.
„Mes abu tuomet nieko nesitikėjome, žmonos labai pasistengė, likome labai maloniai nustebinti“, – 15min sakė Kšištofas.
„33-iasis gimtadienis buvo tikrai išskirtinis, yra ką prisiminti ir ačiū mūsų mylimoms moterims už tai. Žinoma, buvo ir daugiau išskirtinių švenčių, ypač tuomet, kai mums su broliu buvo 17, 18, 19 – tai tas amžius, kai abu jau jautėmės savarankiški, o vakarėliai buvo labai audringi“, – pasakojo Darjušas.
Įprastai krepšininkai neretai gimtadienius mini drauge, vienas kitą pasveikina apsikabindami, apsikeičia linkėjimais. Nors vaikystėje sako dažniausiai su gimtadieniu viens kitą pasveikindavo tik tėvams priminus – tuomet, kai šie pasveikinę sūnus paklausdavo, ar broliai jau vienas kitą spėjo pasveikinti.
„Jau nebežinau, ko broliui ir linkėti – tiek visko esu prilinkėjęs! Anksčiau, kai žaisdavome atskirai, skirtinguose klubuose, kai nesimatydavome po metus, vienas kitam ruošdavom staigmenas, o dabar paprasčiau – visko turime, siurprizais jau turbūt ir nebenustebintume. Nebent... kokį namą brolis nupirktų“, – juokiasi Kšištofas.
Tačiau netrukus pabrėžia, kad niekuomet nei jis, nei Darjušas nesureikšmino materialių dalykų, o dovanas vienas kitam iki šiol dovanoja labai „žemiškas“ – tai laikrodį kokį, papuošalą, o gal ir drabužį naują. „Viskas pas mus paprastai, nesame romantikai, gal mums fantazijos trūksta, o gal nelabai ir mokam tas staigmenas ruošti“, – kalbėjo jis.
„Apsikabinam broliškai, butuką į žanduką ir viskas“, – šyptelėjo Darjušas.
Pasak jo, vaikystėje berniukai neretai gaudavo vienodas dovanas – artimieji stengėsi, kad šie nesusipeštų, nesijaustų nuskriausti.
„Gimtadienis mums – ne pati svarbiausia šventė. Kažkaip nuo mažens daug didesnė būdavo Kalėdos. Todėl ir dabar per daug tų gimtadienių nesureikšminam, jei ne žmonos, vargu ar išvis kokia nors šventė būtų“, – sakė Kšištofas.
Lapkričio 1-oji Lietuvoje minima kaip Visų šventųjų diena, kuomet daugelis gyvena susikaupimo nuotaikomis, prisimena Anapilin iškeliavusius artimuosius. Nepaisant to, broliai sako niekada nesijautę taip, kad ši šventė nukreiptų dėmesį nuo jų gimtadienio.
„Mes juk nekalti, kad tądien mūsų gimtadienis. O ir minim jį dažniausiai savaitgalį. Niekada nesureikšmindavom lapkričio 1-osios, nekreipdavome dėmesio. Kai buvome paaugliai, tai Helovinas Lietuvoje nebuvo populiarus, o juk galėjome gimtadienius teminius daryti, su kaukėmis. Bet kad mes nesame jokie menininkai, labiau realistai, todėl niekad daug nefantazuodavome, nors prie progos galima būtų visokių linksmybių sugalvot“, – svarstė Darjušas.
Ko šiandien jie vienas kitam gimtadienio proga palinkėtų? „Svarbiausia – sveikatos, o visa kita... kojas, rankas turime, pinigus užsidirbti galime. Jei turėsime sveikatos, visa kita ateis savaime“, – įsitikinęs Kšištofas.
Jam pritarė ir Darjušas. „Kai mažas rašydavau atvirukus, visuomet pirmiausia linkėdavau meilės, pinigų, draugystės, džiaugsmo, o sveikatos palinkėjime parašydavau paskiausiai. Galvodavau, kam ji? O dabar suprantu, kad jos riekia linkėti pirmiausia. Tiek sau, tiek broliui linkiu, kad viskas sėkmingai sektųsi, kad šeima būtų laiminga. O daugiau mums nieko nereikia. Dar linkiu Kšištofui daugiau tritaškių, kad gerai kristų – žinau, kaip jis myli krepšinį ir kaip juo gyvena“, – kalbėjo jis.
O Kšištofas linksmai pridūrė: „O aš linkiu Darjušui susitvarkyti dantis. Jis nori būti toks pat gražus kaip aš, todėl tegu būna!“
