Neįprastoje ir įspūdingoje fotosesijoje L.Samaška pozavo kovo viduryje, kada Lietuvoje tirpo paskutinis sniegas.
Nuotraukos užfiksuotos Kaune, Kleboniškyje. „Fotosesija vyko anksti ryte, truko kelias valandas. Gal nuo 8 iki 12 valandos šalome...“ – Žmonės.lt pasakojo fotografas N.Zaveckas.
Gautuose kadruose kadaise „Robinzonuose“ išgarsėjusį L.Samašką pažinti sunku – atrodo kaip laukinis, Akmens amžiaus žmogus. Tokią fotosesijos idėją jis sumąstė pats. Sako, bene ketverius metus mintį brandino.
„Turiu šuniukus – Sibiro haskius. Besibastydami su jais miškais pasitarėme – ir su Balu, ir su Bagira – ir nusprendėme, kad kol esu toks apžėlęs, laukinis, kol mūsų dvasia laukuose, reikia padaryti fotosesiją. Pastaraisiais metais Lietuvoje matosi daug kičo, o tikroviškesnių fotosesijų, kurios, pavyzdžiui, atspindėtų laukinio žmogaus dvasią, vargiai rasi“, – Žmonės.lt sakė L.Samaška.
Kičo, sako, prisižiūrėjo įvairaus: „Tai modelis rengtas, bet neaprengtas, tai aplinka fotostudijoje dirbtinė, tai žmogus vaizduoja laukinį, bet įnagiai, įrankiai šiuolaikiški, iš parduotuvės... Viskas labai nušlifuota, sintetiška, netvarkinga.“
Todėl pats turėjo tikslą pasiekti tokį rezultatą, kuris nekeltų abejonių: „Norėjome viską padaryti natūraliai. Iš tikrųjų gaudyti žuvį, medžioti paukščius, valgyti juos žalius, čia ir dabar, atvirai. Valgai žuvį, kraujukas teka, puslytės sprogsta... Ko nepadarysi dėl meno? Tokią mintį ilgai plėtojau, bet metai bėgo, o vis nerealizavau. Turbūt kaupiau medžiagą... Pavyzdžiui, iš kelionės po Šiaurę parsivežiau iš eskimų pirktą kailį. Kokius ragus ar kaulus kas apdirbdavo... Vėliau ta medžiaga ir buvo panaudota. Norėjau parodyti, kaip iš tikrųjų anuomet gyveno žmonės. Taigi fotografavomės daug kur: žuvį gaudžiau upelyje, buvau ant ledo lyčių.“
Jis norėtų, kad šie kadrai būtų pradžia ir didesniam projektui: „Galvoju, kad reikėtų padaryti tokią tarytum stovyklavietę, kurioje ir maistą apdoročiau taip, kaip tie laukiniai žmonės, ir moteris kokia kartu būtų. Net, sakyčiau, erotinės minties būtų galima pridėti – kad ir sekso scenų. Viską reiktų padaryti taip, kaip būdavo anksčiau.“
Žmonės.lt atkreipus dėmesį, kad kai kurie kadrai žiūrovui galėtų priminti filmą „Hju Glaso legenda“, L.Samaška pasakoja matęs juostą, bet idėjų nesisėmęs.
„Tai nebuvo filmo kopijavimas – savo mintį seniai gvildenau. Kadruose matyti bandymas perteikti tam tikrus gyvenimiškus momentus – kovą, atsargumą, pavojų, medžioklę, prasimaitinimą, išgyvenimą. Turbūt, imant atskirus kadrus iš konteksto rasti vienokių ar kitokių sąsajų su filmu galima įžvelgti“ – svarstė.
Paklaustas, kaip sekėsi pozuoti prieš fotoobjektyvą, L.Samaška tikino jautęsis komfortabiliai. „Manau, kad man nereikia daug maivytis tam, kad fotografas „pagautų“ reikiamus momentus. To laukiniškumo mano esybėje pakanka. Tai – mano kasdienybė... Jei negyventume civilizuotame pasaulyje, pavyzdžiui, atėjus ledynmečiui, drąsiai galėčiau užsimesti tuos kailius ir pasitraukti į gamtą. Su Naurimu dirbome pirmąkart. Manau, mums pavyko, ir bendradarbiavimas bus pratęstas ateityje“, – kalbėjo.
O ir N.Zaveckas atsiliepė teigiamai: „Nuotraukos pavyko „skanios“. Žinoma, įvertinimų yra visokių.Linas – labai geras modelis, labai charizmatiškas. Puikiai žinojo, ko norėjo. Galbūt būtų buvę sunku jam įpiršti kokią kitą savo mintį, bet manęs, kaip matančio viską iš šalies, jis klausė pakankamai.“
