E.Katauskaitė 15min pasakojo, kad išvykti iš gimtinės paskatino smalsumas, be to, arabų šalims jautė ypatingą trauką.
„Kuris laikas svarsčiau, kad noriu pagyventi užsienyje. Norėjosi praplėsti akiratį, ištrūkti iš savo komforto zonos. Lietuvoje manęs niekas nelaikė, todėl pasiryžau, išvykau ir jau dvejus metus esu ten. Esu aplankiusi nemažai valstybių, tačiau visuomet prijaučiau arabų šalims. Ir tikrai ne dėl, kaip daugelis stereotipiškai pagalvotų, jų „pučiamų arabų“. Mane užburia jų muzika, kalba, maistas, kvapai, kultūra egzotiška, bet kartu ir sava“, – pasakojo E.Katauskaitė.
Emilija įsitikinusi, kad ne ji pasirinko arabų šalis, o arabų šalys pasirinko Emiliją ir jos talentą.
„Kai prieš trejus metus su drauge lankėmės Dubajuje, nuėjome į nepaprastą vietą, kurioje išvydome daugybę skirtingų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių, tą vakarą pasakiau savo draugei – mano svajonė čia dainuoti. Nepraėjus nė metams, aš jau dainavau „Music Hall“ scenoje. Man buvo pasiūlyta atvykti dainuoti į Libaną ir Dubajų. Ilgai nedvejojusi sutikau“, – šypsojosi E.Katauskaitė.
E.Katauskaitė pasakoja, kad gyvenimas Libano sostinėje Beirute ir didžiausiame JAE mieste Dubajuje skiriasi lyg diena nuo nakties. Kalbėdama apie Libaną, Emilija pabrėžė, kad apie šią šalį gali pasakyti ne tik gerų dalykų, bet, nepaisant visų blogybių, Libanas ją apsvaigino ir užkariavo jos širdį.
„Nors abi šalys yra Artimuosiuose Rytuose, gyvenimas jose visiškai skirtingas. Libaną man pavyko prisijaukinti, prireikė nemažai laiko, kol pamilau šią chaotišką šalį. Tobulas oras, nuostabi gamta, kalnai, jūra, viena skaniausių pasaulio virtuvių, draugiški, šilti žmonės, stulbinamas naktinis gyvenimas. Atrodo neįtikėtina, kad visa tai yra vienoje šalyje. Žinoma, nieko tobulo šiame pasaulyje tikriausiai nėra, taip pat ir Libane – sunki politinė padėtis, korupcija, nelegalūs ginklai, dažnai jaučiama karo padėtis. Nepaisant viso to, žmonės ten laimingi ir mėgaujasi kiekviena akimirka. Libaniečiai labai vaišingi, draugiški, visuomet pasiruošę padėti, emocionalūs, gyvybingi. Priėmė mane labai šiltai, susiradau labai gerų draugų.
Šalia visų gražių dalykų buvo ir sunkumų. Vienai svetimoje kitos kultūros šalyje tikrai nelengva. Kaip ir visur, reikia būti atsargiai ir visuomet pagalvoti prieš ką nors pasakant ar padarant. Yra daug jautrių temų, kuriomis kalbėti tiesiog negalima. Beveik visi libaniečiai turi nelegalių ginklų, juos vežiojasi mašinose ir laiko namuose, tai jiems – normalus dalykas, todėl kilus kokiam konfliktui verčiau laikytis atokiau. Taip pat, deja, labai didelė korupcija, žmonių suskirstymas pagal finansinę padėtį, turtingieji ten gali sau leisti ką nori. Jei turi pinigų ir ryšių – taisyklių tau nėra“, – pasakojo E.Katauskaitė.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose, žinoma, pakeri prabanga. Dubajus Emiliją sužavėjo nuo pat pirmų akimirkų.
„Man tai – ateities pasaulis, miražas. Dubajuje jau nuo pirmos minutės jaučiausi sava, nes šiame mieste persipina daugybė kultūrų, gyvena daug europiečių. Žinoma, egzotika pasijaučia, kai negali prekybos centruose įsigyti alkoholio ar pamatai vietinius su tradiciniais rūbais.
Kai kuriose vietose reikia atitinkamai apsirengti, negalima rodyti per daug kūno. Prie to tikrai lengvai priprantama, net pati nepastebėjau, kaip pasikeitė mano stilius ir apranga. Nesuprantu tų lietuvių, kurie nuvažiavę į Dubajų pyksta, jog kur nors negalima įeiti su trumpais šortukais ar apnuogintais pečiais, negi taip sunku gerbti kitą kultūrą?“ – svarstė E.Katauskaitė.
Emilija teigė, kad Dubajus – tai galimybių ir svajonių išsipildymo miestas, į kurį suvažiuoja visas pasaulis. „Ten visiškai normalu sutikti pasaulinio garso žvaigždžių ar galingųjų. Tačiau reikia laikytis taisyklių ir būti budriam. Gavau baudą, nes kramčiau gumą metro. Pasirodo, tai draudžiama“, – pasakojo E.Katauskaitė.
Dubajuje didelės ir karjeros galimybės: „Ten galima sutikti pasaulinio lygio atlikėjų, prodiuserių, muzikantų. Gyva muzika klubuose, baruose, restoranuose, viešbučiuose labai populiari. Susipažinau ir dirbau su labai talentingais muzikantais ir atlikėjais, gera, kai žmonės vertina tikrą muziką.
Emilija teigė, kad Libane taip pat populiari gyva muzika, tačiau ten vyrauja arabiški ritmai.
„Libanas man atvėrė duris į muzikos pasaulį, teko koncertuoti su atlikėjais iš viso pasaulio. „Music Hall“, kur dainuoju, pati populiariausia Libane. Šioje salėje lankėsi Lindsay Lohan, Akon, Ronaldinho ir ne vienos šalies politiniai lyderiai.
Tačiau iššūkių, susijusių su dainavimu, buvo nemažai. Vienas didžiausių, buvo išmokti prancūzų kalbą, nes būtent to reikalavo mano nauja programa „Tribute to Dalida“. Mano prodiuseris pamatė manyje Dalidą ir nusprendė, kad turiu išmokti jos dainas. Tai nebuvo lengva, teko studijuoti atlikėjos elgseną, manieras, dainavimo stilių. Džiaugiuosi, kad pavyko puikiai – koncertavau ne viename renginyje ar vestuvėse, kokių buvau mačiusi tik filmuose. Skridau koncertuoti į renginius Prancūzijoje, Graikijoje, Egipte, Katare, Kuveite, Pusiaujo Gvinėjoje…“ – prisimena E.Katauskaitė.
Emilijos pasirodymus stebi žinomi žmonės, politikai, aukšto rango pareigūnai. O neseniai Emilija lankėsi Pusiaujo Gvinėjoje, kurioje privačiame pobūvyje, iš pradžių to nežinodama, koncertavo šios šalies prezidentui, vienam baisiausių šiuolaikinių diktatorių Teodoro Obiangui Nguemai Mbasogo.
„Visai neseniai gavau pasiūlymą koncertuoti Pusiaujo Gvinėjoje. Daug nesigilinusi sutikau. Dažnai vykstame į renginius net nežinodami, kokie tai renginiai. Po 16 valandų kelionės pasiekusi Pusiaujo Gvinėją supratau, kad dainuosiu kažkam labai svarbiam. Mane pasitikusi apsauga ir vairuotojas nebuvo labai kalbūs, tačiau nuvykus į viešbutį ir susitikus su savo kolegomis, kurie atskrido iš kitų šalių, išsiaiškinau, kad dainuosime prezidento žmonos gimtadienyje. Iš pradžių nesuvokiau situacijos, tačiau vėliau išsiaiškinau, kad teks dainuoti diktatoriui… Visur mus lydėjo apsauga, kiekvieną kartą vykstant repetuoti, buvo atliekami patikrinimai.
Viskas atrodė tarsi filme – išpuošta renginio vieta, su tūkstančiais gyvų gėlių, iš viso pasaulio suvažiavusiais darbuotojais, organizatoriais, šefais, floristais, muzikantais, atlikėjais, magais, visur besisukiojanti apsauga su automatais… Visi laukė pasirodysiančio prezidento. Renginio dieną prezidentas vėlavo šešias valandas, buvome beveik įsitikinę, kad renginį reikės atšaukti. Prezidentui ir svečiams atvykus viskas praėjo sklandžiai, nors ir su daugybe streso užkulisiuose. Deja, visi atlikėjai nespėjo pasirodyti, nes prezidentui atsistojus, kilo ir visi svečiai, vakarėlis persikėlė į prezidento rūmus“, – įspūdžiais dalijosi E.Katauskaitė.
Nors Libane Emilija jau buvo pripratusi prie ginklų ir armijos, Pusiaujo Gvinėjoje jautėsi nejaukiai „Juk nežinosi, kas tiems žmonėms gali nepatikti, ar žvilgsnis ne toks, ar gestas. Buvo nuolat tikrinami mūsų dokumentai, uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais, fotografuoti ir filmuoti“, – sakė E.Katauskaitė.
Kad ir kaip Emilija mėgautųsi gyvenimu Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos ji be galo ilgisi.
„Tik išvykusi pradėjau vertinti mūsų švarų orą, žalius laukus, ramybę bei saugumą. Nors ne kartą mane lankė šeima ir draugai – jų labai ilgiuosi. Taip pat pasiilgstu lietuvių kalbos, todėl skaitau lietuviškas knygas ar klausausi lietuviškos muzikos. Libane susipažinau su lietuvaitėmis, kurios man tapo kaip šeima. Kad ir kaip bebūtų, dideliuose miestuose dažnai žmogus pasijaučia labai vienišas, tokiomis akimirkomis norisi grįžti namo.
Šią vasarą Emilija praleido Lietuvoje – džiaugėsi gamta, ramybe, ilgais pasivaikščiojimais, lietuviškomis uogomis ir laiku su šeima bei draugais. Tačiau poilsis muzikos nenustūmė – sostinėje su muzikantu iš Dominikos Respublikos surengė improvizuotą koncertą.
„Visiškai atsitiktinai susipažinau su Lietuvoje besilankančiu Jacinto Mendezu. Jis yra puikus gitaristas, negalėjau nepasinaudoti proga su juo padainuoti. Vilniaus centre mes nusprendėme ekspromtu atlikti keletą mums abiem gerai žinomų dainų. Mums patiems atrodė, kad tai tiesiog smagus laiko praleidimas, tačiau jis sulaukė dėmesio ir jau gavome ne vieną pasiūlymą“, – 15min pasakojo E.Katauskaitė.
