Nuo pat mažens sportavusi sportinę gimnastiką, vėliau – aerobiką, Agnė sako net minties neturėjo, kad jai įmanoma tapti vienai iš „Žalgirio“ palaikymo šokėjų. Ji su baltu pavydu tiesiog žiūrėdavo ir grožėdavosi merginomis, kurios pasirodydavo „Žalgirio“ rungtynių metu.
„Iš tikrųjų svajojau ir pati kada pasirodyti aikštelėje, bet tai atrodė neįgyvendinama. Atrodė neįmanoma, kad atsirastų galimybė prisijungti prie „Žalgirio“ palaikymo šokėjų komandos. Mūsų sportas buvo šiek tiek kitoks, sportinėje aerobikoje visada siekdavome rezultatų. Net neįsivaizdavome, kaip mes, profesionalios gimnastės, galėtumėme tikti. Tai buvo nereali svajonė, kuri galiausiai išsipildė“, – šypsodamasi pasakojo Agnė Klimavičienė.
Kai tuometinė šokėjų trupės vadovė pamatė 6 gimnasčių pasirodymą tinklinio rungtynių metu ir susižavėjusi pakvietė prisijungti prie „Žalgirio“ palaikymo komandos, Agnė sako tiesiog negalėjo patikėti – visos merginos rėkė, šaukė, kojom trypė iš laimės.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Žalgirio“ šokėjų vadovė Diana Gandrimė: „Man aikštelė visada buvo svajonė. Dabar – tai mano gyvenimas“
„Nors ir esame šokusios ant scenos, bet aikštelės scena buvo visai kitokia. Juk čia būdavo tiek žiūrovų, tiek sirgalių, kurie laukė kokio triuko, ypatingo pasirodymo. Tai užplūsdavo ir euforija, ir stresas vienu metu, nes atsakomybė buvo didelė. Tam, kad dar labiau sudomintumėm sirgalius, reikėdavo labai didelio artistiškumo, kartais tekdavo net per save peržengti, perdėtai maivytis. O mums dar reikėjo priprasti prie salės, prie tos masės žiūrovų, kurie stebi įsmeigę akis... Bet kartu ir buvo labai didelis pasitenkinimas, džiaugsmas“, – pasakojo ji.
„O ir apie „Žalgirio“ sirgalius prisiminimai tik patys geriausi. Galiu jiems pasakyti didelį „ačiū“! Nesvarbu, ar komanda laimėdavo, ar pralaimėdavo, jie vis tiek pertraukėlių metu mus palaikydavo. Visada po rungtynių ateidavo ir padėkodavo už gražius šokius. Būdavo situacijų, kai technika pavesdavo, negrodavo muzika, tačiau mes pradėdavome šokti pagal plojimus arba dainavimą. Apimdavo nepakartojamas jausmas ir pasididžiavimas, kad galėjome būti viso šito dalimi“, – prisimena šokėja.
Aikštelėje sutikta meilė
Agnė Klimavičienė buvo aistringa krepšinio gerbėja. Galėdavo atsikelti ir vėliausią naktį, bet čempionatų ar olimpiados nieku gyvu nepraleisdavo.
Tačiau atėjusi į „Žalgirio“ palaikymo šokėjų komandą žinojo vos keletą tuometinio klubo žaidėjų. Pasak jos, jauni krepšininkai taip dažnai keitėsi, kad nespėdavo įsiminti. Tačiau vieną sportininką įsiminė visam gyvenimui – jis galiausiai tapo jos vyru ir dviejų mergaičių tėvu.
„Tuo metu dar buvau mokykloje, 12 klasėje. Buvome gana nedrąsios, kuklios merginos. Mes krepšininkų nekalbindavome, o jei jie ką pasakydavo, tai mes atsakydavom pora žodžių ir tiek. Mes tiesiog susikoncentruodavome į aikštelę“, – teigė A.Klimavičienė.
Tačiau kartą šokėjos su krepšininkais vyko į rungtynes kitame mieste. Grįžtant į Kauną, jaunieji krepšininkai pradėjo kalbinti merginas ir pasiūlė nueiti į naktinį klubą: „Man tada labai skaudėjo galvą, su niekuo nebendravau, bandžiau miegoti. Tačiau draugės galiausiai įkalbėjo ir į klubą nuėjau kartu. Mes smagiai praleidome laiką, pašokome ir po to mano būsimasis vyras visas merginas išvežiojo po namus. O po kelių dienų man parašė žinutę...“
Agnė sako to visiškai nesitikėjusi: „Buvau labai nustebusi, klube lyg ir niekas nerodė jokių simpatijų, o ir šiaip nemaniau, kad man kada parašys krepšininkas, su kuriuo galėtų kažkas įvykti.“
Draugystė mezgėsi po truputį ir nedrąsiai. Prisiklausiusių įvairiausių kalbų apie krepšininkus, Agnė ir į Tadą žiūrėjo atsargiai. Tačiau pamačiusi, kad jis paprastas, geras, nuoširdus vaikinas, ji sako iškart susižavėjusi.
„Mano tėtis irgi labai keistai, nepatikliai iš pradžių žiūrėjo į mūsų draugystę. Aš esu žema, Tadas – aukštas, daugiau kaip 2 metrų, raumeningas – aš prie jo kaip skruzdelytė. Tikrai atrodėm keistai“, – juokėsi ji.
3 metus draugavo per atstumą
Naujai meilei iškart atsirado rimtų išbandymų – Tadas po 3 mėnesių pradėjo žaisti kitame klube Alytuje. „2 metus kiekvieną savaitgalį vienas pas kitą važinėdavome. Kai įsimyli, atstumo nesureikšmini ir apie tai negalvoji. Čia buvo lyg ir toks santykių patikrinimas.“
Bet iš kitos pusės, Agnė juokauja, kad jai bent šokti buvo ramiau. „Pertraukėlių metu vis tiek žinodavau, kad viena akim mane Tadas stebi, dėl to labiau jaudindavausi. O šiaip ir į rungtynes pradėjau žiūrėti kitaip. Nors visą laiką palaikiau „Žalgirį“, bet kai artimas žmogus ten žaidžia, tai atsiranda dar daugiau energijos, jaudulio“, – sakė Agnė Klimavičienė.
Po darbo Alytuje, išbandymai tęsėsi – Tadas metams išvyko žaisti krepšinio į Italiją. Kadangi Agnė tuo metu studijavo Kūno kultūros akademijoje turizmo ir sporto vadybą, tai laisvu metu skraidydavo pas jį.
Pasibaigus sutarčiai, Tadas Klimavičius grįžo žaisti į Šiaulius, Agnė atsikraustė pas jį ir pagaliau galėjo mėgautis vienas kitu. Čia, po 3,5 metų draugystės, krepšininkas pasipiršo mylimajai. Ir visai netrukus jųdviejų šeimą papildė dukra.
„Tada jau visi trise skridome į Graikiją. Aišku, lengva nebuvo, nes neturėjau jokios pagalbos, norėjosi, kad šeima būtų arčiau, tėvai irgi liūdėjo, kad negalėjo matyti augančios anūkės. Bet visi aplankydavo“, – pasakojo ji.
Agnė sako, kad pradėjusi draugauti su krepšininku iškart suprato, koks gyvenimas jos laukia. Tačiau dėl meilės ir šeimos ji galėjo padaryti bet ką. „Kai atsiranda šeima, negalvoji apie save, galvoji apie visų gerovę ir dėl to stengiesi. Tiesiog žinai, kad tai yra laikina ir tiek.“
Nedingusi aistra šokti
Visgi Agnės noras šokti per tuos metus niekur nedingo. Ji su drauge Diana Gandrime sumanė kurti savo palaikymo šokėjų trupę, kai Agnė dar gyveno Graikijoje: „Jaučiau sentimentus aikštelei. Norėjau dar šokti. 2001 metais atėjusios į šokėjų trupę ten pabuvome vos porą metų. Aš nesijaučiau dar viską parodžiusi, padarius, ką galėjau. Tai norėjosi tai tęsti, nes žinojome, kad tikrai sugebėsime.“
„Iš Graikijos rūpindavausi muzika, merginų drabužiais. Pradžia buvo tikrai nelengva. O ir sąlygos nebuvo labai geros. Dabar kai atsimenu, kiek reikėjo padaryti iki to, ką dabar daro Diana viena, nežinau, ar dauguma šokėjų pasiryžtų tokiomis sąlygomis sportuoti, kokiomis mes tai darėme“, – juokėsi ji.
Grįžusi iš Graikijos ilgai aikštele Agnė visgi nesimėgavo. Su Tadu suplanavo antrą vaiką, todėl šokėjų trupę teko palikti, tačiau dėl to ji sako neliūdėjusi.
„Aš kažkaip pagalvojau, kad laikas išeiti. Šokti jau nebenorėjau. Aišku, būtų buvę smagu toliau tą grupę vystyti, bet aš pasirinkau šeimą. Kitu atveju, turėčiau šeimos laiką aukoti, o mano vaikai maži, dukroms labai reikia mamos, kai tėtis žaidžia kitame mieste. Tai aš pasilikau šeimoje“, – kalbėjo Agnė.
A.Klimavičienė sako iki šiol labai pasiilgstanti vyro, kuris šiuo metu žaidžia Klaipėdoje: „Laukiame kiekvieno savaitgalio, važiuojam pas jį, jis – pas mus. Kai Tadas atvyksta, galim gyventi dabartimi, nes kitu atveju, mums neišeina, mes gyvenam laukimu.“
„Esu laiminga, kad šokiai mane supažindino su vyru. Iš tos neįtikėtinos svajonės atsirado mano puiki šeima“, – šypsodamasi Žmonės.lt sakė Agnė Klimavičienė.
Šį sezoną „Žalgiris“ pasiryžo sužinoti, kiek iš viso yra žaliai baltų klubo gerbėjų, todėl paskelbė Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą, kurį palaiko „Utenos alus“.
