Bylą „užsidirbę“ knygos apie brolius Lavrinovičius leidėjai paprašė Konstitucinio Teismo užtarimo

Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti garsiųjų Lavrinovičių giminės iškeltą civilinę bylą dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, teisės į atvaizdą pažeidimo bei neteisėto atvaizdo panaudojimo reklamos tikslais ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Neperskiriamieji...
Darjušas su žmona Edita (kairėje) ir brolis Kšyštofas su sutuoktine Tatjana. / Sauliaus Žiūros/BFL nuotr.

Praėjusių metų vasarą 15min.lt rašė, kad UAB „Ekspress leidyba“ išleido biografinę knygą „Broliai Lavrinovičiai. Po nuopuolio – į šlovės viršūnę“, kurią parašė žurnalistas Sergejus Tichomirovas. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti dėl šios knygos iškeltą civilinę bylą.

Atsakovais šioje byloje tapo leidėjų bendrovė ir knygos autorius.

Ieškovų sąrašas – įspūdingas. Tai garsūs krepšininkai broliai dvyniai Darjušas ir Kšyštofas, D.Lavrinovičiaus žmona Edita ir du judviejų vaikai, taip pat K.Lavrinovičiaus sutuoktinė Tatjana bei pastarųjų dvi atžalos. Be to, ieškinį pasirašė ir krepšininkų tėvai Vanda bei Janas Lavrinovičiai.

Lavrinovičių giminės interesams teisme atstovavusi advokatė Kristina Čeredničenkaitė posėdžio metu pareiškė, kad V. ir J.Lavrinovičiai buvo šaltakraujiškai apgauti: esą rašytojas garsenybių tėvams prisistatė žurnalo „Panelė“ žurnalistu, norinčiu užduoti keletą klausimų. Anot teisininkės, apie ketinimus leisti knygą nebuvo net užsiminta.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kaiatofas Lavrinovičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kšyštofas Lavrinovičius

Savo ruožtu atsakovams atstovaujantis advokatas Gediminas Pranevičius paragino iškviesti į posėdį tiek knygos autorių S.Tichomirovą, tiek kartu su juo dirbusią fotografę, tiek sportininkų tėvus, kad visi, prisiekę sakyti tiesą, patys teismui galėtų papasakoti, kaip vyko bendravimas. Atsakovų pozicija – kad Lavrinovičiai bendravo geranoriškai ir patys mielai pasakojo apie savo sūnus, o kita knygoje pateikta informacija yra tiesiog susisteminti anksčiau viešai skelbti duomenys apie šią garsią šeimą.

Knygoje – ir nemalonūs faktai

Kaip žinoma, knygoje aprašyta brolių dvynių gyvenimo istorija. Autorius pasakoja apie tai, kaip iš paprastų darbininkų šeimos kilę lenkai tapo krepšinio korifėjais, pateikiami trenerių ir kitų juos pažįstančių žmonių komentarai, visa krepšininkų karjeros laimėjimų statistika.

Tačiau ryškiausias akcentas – knygoje išryškinamas kontrastas: skurde gyvenanti brolių išprievartauta Natalija Tomaševič ir dabartinės krepšininkų žmonos. Edita ir Tatjana maudosi prabangoje: kepinasi po Ispanijos saule, grožio procedūroms skiria tūkstančius litų, valgo išskirtinį maistą brangiausiuose pasaulio restoranuose ir nežino žodžio „skurdas“.

Neseniai paaiškėjo, kad teismas uždraudė platinti knygą apie brolius Lavrinovičius, kol nebus išnagrinėta dabartinė byla dėl daugiau nei 100 tūkst. litų neturtinės žalos priteisimo.

Ar garsieji broliai – vieši asmenys?

Posėdyje atsakovų advokatas G.Pranevičius bylą nagrinėjančią teisėją Rūtą Burdulienę paragino kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tikslas – paprašyti išaiškinimo apie viešojo asmens sampratą. Teisininko supratimu, negalima šios sąvokos suprasti siaurai, toks statusas turėtų būti priskiriamas nebūtinai tik tam tikras valdiškas pareigas užimantiems asmenims.

Mes laikome, kad jie yra vieši asmenys, – kalbėdamas apie brolius Lavrinovičius, argumentavo atsakovų teisininkas.

„Viešas asmuo gali būti ir sporto srityje. Mes laikome, kad jie yra vieši asmenys“, – kalbėdamas apie brolius Lavrinovičius, argumentavo oponentų teisininkas.

Tiesa, teisėja R.Burdulienė iškart nutarė, kad stabdyti šios civilinės bylos ir varginti minėtu prašymu kolegų iš Konstitucinio Teismo nėra reikalo, nes konkretaus asmens priskyrimo viešiesiems asmenims klausimą kiekvienu atveju teismas gali spręsti savo nuožiūra.

Anot Lavrinovičių advokatės, viešojo asmens sąvoką pakankamai aiškiai ir plačiai yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ji priminė, kad tiek Žilvino Žvagulio, tiek Mertinų šeimos bylose šie žmonės nebuvo vertinami kaip vieši asmenys, nors jie ir yra daugeliui puikiai pažįstami iš koncertų, laikraščių ar televizijos.

Pritardama teisėjos pozicijai, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo atveju nėra pagrindo, K.Čeredničenkaitė priminė viešojo asmens apibrėžimą, kurio esmė – ar asmuo dėl savo elgesio ir užimamų pareigų daro įtaką kitų žmonių bei visos visuomenės gyvenimui, interesams. Anot teisininkės, žmogus gali būti ir apskritai niekam nežinomas, bet dėl savo atliekamų reikšmingų funkcijų yra priskiriamas viešųjų asmenų kategorijai.

Garso įrašą darė slapta?

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Darjuaas Lavrinovičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Darjušas Lavrinovičius

Teisėja R.Burdulienė sutiko prijungti prie bylos garso įrašą pokalbio, kuriame krepšininkų tėvai bendrauja su žurnalistu S.Tichomirovu.

Ieškovų advokatė tam nepritarė.

Ji pabrėžė, kad įraše aiškiai girdimi krepšininkų motinos Vandos Lavrinovič žodžiai: „Nereikia manęs fotografuoti.“

Dar svarbiau, anot atstovės, kad garso įrašas neatspindi, jog dėl pokalbio įrašymo yra susitarta. „Buvo slaptai įrašinėjama. Apie jokį įrašinėjimą Lavrinovičiai net nežinojo, o apie knygą tuo labiau.

Esam nusiteikę kategoriškai, – Lavrinovičių atstovė leido suprasti, kad taikos sutartimi šios bylos užbaigti nesitikima.

Niekur nėra net užsiminta, kad šiuo interviu renkama informacija apie knygą“, – aiškino K.Čeredničenkaitė. Nors įrašas tarsi patvirtintų jos argumentus, teisininkė mano, kad neteisėtai užfiksuotas pokalbis neturėtų būti vertinamas byloje kaip įrodymas.

„Jie duoda interviu apie viską!“

Atsakovų advokatas teismui sėkmingai pateikė ir dar vieną, jo nuomone, svarbų įrodymą – žiniasklaidos tyrimų bendrovės surinktą informaciją apie paviešintas temas, pasakojančias apie Lavrinovičius.

„Analizė parodo, ar šitie žmonės kalba žiniasklaidai, ar jie mėgsta spaudos puslapius. Jie duoda interviu visada ir apie viską! Akivaizdžiai matosi, kad tie žmonės mėgsta kalbėti“, – kalbėjo advokatas.

Jis kartojo, kad Lavrinovičių šeimos pačios išviešino savo gyvenimus: „Jie sako, kad tai labai jau privatus jų gyvenimas, kurį jie labai saugo. Mes sakom, kad jokiu būdu ne.“

Savų argumentų apie tai turėjo ir Lavrinovičių teisininkė. „Žmonės patys sprendžia, ar nori duoti interviu žurnalui „Žmonės“, ar portalui „Delfi“, ar „15 minučių“. Šiuo atveju jie net nežinojo, kad apie juos bus leidžiama knyga!“ – kalbėjo K.Čeredničenkaitė.

Taikos sutartimi nekvepia

Posėdžio pabaigoje teisėja R.Burdulienė pasiteiravo, ar šalys neketina baigti bylos taikiai.

„Esam nusiteikę kategoriškai“, – iškart nukirto Lavrinovičių atstovė. Pridūrusi, kad jokio signalo apie taikos sutartį iš kitos pusės nebuvo, K.Čeredničenkaitė užsiminė, jog jeigu iniciatyva oponentai parodytų – ji būtų svarstoma.

„Nebūsim nusiteikę prieš. Išklausysim, ką siūlo“, – atsakovų advokatas leido suprasti, kad jo šalis iniciatyvos rodyti nenusiteikusi.

K.Čeredničenkaitė savo oponentui minėjo, kad „čia galima derėtis dėl žalos atlyginimo, o tas reikalavimas pripažinti, kad informacija buvo renkama neteisėtai, tikrai neišnyks.“

Dėl Vilniaus apygardos teismo užimtumo šios bylos nagrinėjimas atidėtas iki kitų metų.

Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Teisme už Lavrinovičius susigrūmė aviesiaplaukė advokatė Kristina Čeredničenkaitė ir advokato padėjėja Erika `čiogoleva, o atsakovams atstovavo teisininkas Gediminas Pranevičius.
Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./Teisme už Lavrinovičius susigrūmė šviesiaplaukė advokatė Kristina Čeredničenkaitė ir advokato padėjėja Erika Ščiogoleva, o atsakovams atstovavo teisininkas Gediminas Pranevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų