1964-ųjų lapkričio 21-ąją, gretimoje Estijoje, važiuojančiame traukinyje gimė tėvo vardu pavadintas Česlovas Gabalis.
Nors pasaulį jis išvydo kaimyninėje šalyje, vaikystė jo bėgo Lietuvoje, netoli Varėnos, bet tėvams išsiskyrus, Česlovas persikėlė gyventi su tėvu į Plungę.
„Tėtis turėjo didelę vinilinių plokštelių kolekciją, labai gražiai dainavo, grojo gitara. Iš kartono išsikirpau ir sau gitarą, kuriai reikėjo stygų. Sukarpiau visą tėčio žvejybinį valą, nuo storiausio iki ploniausio, dėl ko jis tikrai neapsidžiaugė“, – pirmaisiais prisilietimais prie muzikos vaikystėje LRT televizijos laidoje „Gimę tą pačią dieną“ dalijosi dainininkas.
Ši užgimusi meilė muzikai Česlovą lydi visą gyvenimą. Nors pirmuosius žingsnius į sceną jis žengė labai nedrąsiai, tačiau vienuoliktoje klasėje, paniręs į garsų pasaulį, vos neliko antriems metams. Visgi, laiku susiėmęs išlaikė egzaminus ir bandė stoti į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją.
Deja, bet nesėkmingai, o metus pradirbęs linų audinių gamykloje, Česlovas išvyko tarnauti Sovietų armijoje. Grįžus po armijos roko žvaigždės karjeroje nusišypso laimė, tačiau atsiradę koncertai ir pasirodymai didelio ekonominio stabilumo nepridėjo.
„Viskas buvo natūralu, tik pačios šeimos išlaikymas. Vaikui nepasakysi, kad gal rytoj pavalgysi. Tuo metu mano pasirodymas kainavo vos 20 litų. Tekdavo eiti pas kaimynus skolintis pinigų, vakare atidainuoti, atiduoti skolą ir eiti vėl pas kitus skolintis. Paskui išvažiavau į Emyratus ir tik vokelius siųsdavau namo“, – istorija dalijosi vyras.
Vis tik esminis lūžis karjeroje įvyksta, kuomet 1996-aisiais susikuria legendinė grupė „Pelenai“. Greta to, šlovė Česlovą užklumpa ir aktorinėje kryptyje, kai režisierius Eimuntas Nekrošius pasiūlo Romeo vaidmenį roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“. Tačiau kartu su spektakliais bei koncertais užgriuvo ir populiarumo banga, kurios, kaip sako pats Česlovas, nesureikšmino.
„Nosies užrietimo neišvengsi, bet aš laiku susiėmiau. Tas žvaigždiškumas ne man. Aš norėčiau ramiai, smagiai dirbti savo darbą ir tiek. Žinoma, esi pakylėtas, tave pažįsta ir atrodo, kad žemės po kojom nejauti, tau viskas leistina, tačiau iš tikrųjų tau niekas neleistina. Tu toks pats žmogus, kaip ir visi kiti, tik gal tave daugiau atpažįsta nei bet kurį kitą. Dabar pas mus tiek žvaigždžių, kad nežinau, kurio galima nepažinti, negirdėti ir nežinoti. Labai sunku, praktiškai visa Lietuva žvaigždynas“, – atviravo Č.Gabalis.
