„Liūdnos mintys ir liūdesys kamuoja mane ištisus metus. Žinoma, tokios filosofiškos mintys apie mūsų gyvenimo trapumą. Ypač, kai sulauki tinkamo amžiaus. Kitą vertus, aš suprantu, kad reikia kabintis į gyvenimą, gyventi ir veikti. Tai padeda užsimiršti, bet liūdesio ir nejaukumo jausmas neapleidžia visus metus“, – LRT televizijos laidai „Stilius“ sakė buvęs Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas.
Jis pripažįsta netekęs svarbiausios atramos, gyvenimo palydovės. „Kita vertus, vienus mirtis išskiria, kito naujas gyvenimas prasideda“, – sako buvęs Seimo narys Česlovas Juršėnas.
Amžinatilsį Jadvyga labai laukė greitai gimsiančio antrojo proanūkio, deja, nebesulaukė.
„Kaip tik praėjusį sekmadienį mane aplankė anūkas ir du proanūkiai. Buvo smagu, juo labiau mažiausiam proanūkiui Simonui sukanka vieneri metai. Tai savotiškai jo gimtadienis sutampa su mano Jadvygos mirtimi. Kaip jinai laukė proanūkio... Mes jau žinojome, jog spalio mėnesį turi gimti berniukas, bet jis vis negimsta. Dėl vardo buvome jau sutarę, deja, kelių dienų jai pritrūko iki jo gimimo“, – pasakoja Česlovas Juršėnas.
Mirtis ir greta atėję didieji šeimos džiaugsmai priverčia prisiminti gyvenimo kelią ir jo trapumą. Č.Juršėnas pasakoja su žmona Jadvyga praleidęs beveik šešis dešimtmečius. Susipažinę laikraščio redakcijoje, buvo vieningi, vienas kitą suprantantys ir visada galėję atsiremti vienas į kitą.
Buvęs Seimo narys esąs dėkingas žmonai už savo karjerą ir galimybę atsiduoti politikai. Prisipažįsta niekada nebuvęs valdingas šeimos galva ir sėkmingos santuokos pagrindu laiko didžiuosius gyvenimo susitarimus.
„Jadvyga net nepykdavo, kai aš sakydavau: politika mano pirma ir paskutinė meilė. Aš tam buvau atsidavęs visa savo esybe. Žmogus, vyras, šeimos galva atrodo turėtum daugiau būti namuose, bet niekaip nepavyksta, kartais darbų būdavo ir šeštadienį, ir sekmadienį. Bet Jadvyga buvo su tuo buvo susitaikiusi. Mane priėmė tokį, koks aš esu“, – atvirai prisipažįsta buvęs vienas svarbiausių šalies politikų.
Netekęs pagrindinės namų sergėtojos, Česlovas buvo priverstas pats rūpintis savimi. Likęs vienas jis turėjo prisiminti žmonos pamokymus ir studentiškus laikus. Net buitis iš esmės pasikeitė. „Dabar išmokau pienišką sriubą išsivirti, pasidarau košę, bet sudėtingesnių valgių aš negaminu. Jeigu reikia, nueinu į valgyklą ar kavinę, bet po restoranus aš nevaikštau“, – teigia signataras.
Česlovas pasakoja, kad Jadvyga Juršėnienė puikiai jausdavosi namų aplinkoje, todėl vengdavusi viešumos ir žiniasklaidos dėmesio. Tik sutuoktinio einamos aukštos pareigos ir protokolas moterį priversdavo pasirodyti viešuose renginiuose. Tačiau ji to vengdavusi visomis išgalėmis.
„Žmona labai stropiai ruošdavosi oficialiems renginiams, kad viskas derėtų, sakyčiau ir mane kankindavo. Jeigu aš pats pasirišdavau kaklaraištį, tai dažniausiai nepataikydavau. Tekdavo tuoj pat ieškotis kito kaklaraiščio. Čia jos buvo nuolatinis darbas ir sakyčiau neįkyrus, bet preciziškas, viskas turi būti suderinta. O kaklaraiščių aš iš viso nemėgstu“, – pasakoja Česlovas Juršėnas.
Nors šešerius metus Česlovas Juršėnas jau ne Seimo narys, nuo politikos neatsitraukia. Dažnai būna parlamente, susitinka su žmonėmis, pataria jauniesiems kolegoms.
Apie gyvenimą ir mirtį, jausmus ir dialogą su vienatve, politiką ir beveik šešis dešimtmečius trukusią santuoką – Č.Juršėnas atvirai kalbės „Stiliuje“ su Violeta Baubliene šį šeštadienį 19.30 val. per LRT televiziją.
