Chirurgo darbas – pjaustyti, o jūs, priešingai, stengiatės išvengti skalpelio. Esate netradicinis savo srities gydytojas...
Kol nesusidomėjau biologine medicina, ligoniams skirdavau skausmą malšinančių vaistų, tačiau po kurio laiko žmonės jų negalėdavo vartoti, nes cheminiai preparatai pažeisdavo kepenis, skrandį, žarnyną. O paskui dažniausiai nelikdavo kito kelio, kaip tik pasiūlyti keisti susidėvėjusį kelio arba klubo sąnarį. Prieš trisdešimt metų vienintelis gydymas būdavo įvairūs tepalai ir vaistai nuo skausmo bei uždegimo. O kai šie nepadėdavo, – operacija.
Labiausiai man neviltį kėlė tai, kad tradiciniai vaistai dažniausiai tik nuslopindavo ligos simptomus.
Būtent tai ir paskatino jus susidomėti biologine medicina?
Taip, nes negalėjau toliau ramia sąžine skirti pacientams vaistų nuo skausmo, puikiai žinodamas, kad jie ligos neišgydys, tik kuriam laikui palengvins jos simptomus. Ėmiau ieškoti veiksmingesnių gydymo metodų. 1993 metais kaip tik į Lietuvą atvyko garsus vokiečių profesorius iš Baden Badeno Herbertas Šolcas, iš kurio pirmąkart išgirdau apie modernią biologinę mediciną – homotoksikologiją (homo – žmogus, toksinai – nuodai). Tai – mokslas apie ligas, kurias sukelia toksinų perteklius organizme. Paskui stažavausi Vokietijoje. Darbas man yra ir hobis, kuris teikia malonumą, o mėgstamiausia sritis – kaulai ir sąnariai. Aš niekada nepavargstu nuo darbo, nors pacientų virtinės.
Kuo ypatingas šis gydymo metodas?
Taikant biologinę mediciną galima išgydyti 60–70 proc. ligų. Gydoma natūraliais vaistais: 60 proc. sudaro įvairūs augalai (žolės), 25 proc. – įvairios paršiukų kūno dalys (kremzlytės ir pan.), 15 proc. – Tibeto mineralai.
Gydymo esmė – pirmiausia išvalyti žmogaus organizmą nuo teršalų, toksinų. Homotoksikologiniai vaistai it šluotelė iššluoja kiekvieną užkaborį: neaplenkdama nė vieno sąnarėlio, nė vienos kremzlytės ar kaulelio. Homotoksikologiniai vaistai veikia panašiai kaip ir homeopatiniai: jeigu yra pažeidimų, juos vartojant iš pradžių juntamas pablogėjimas, maudimas ar net skausmas. Tai – ženklas, kad organizmas ir konkrečios labiausiai užterštos vietos valosi. Toliau gydoma atsižvelgiant į konkrečius paciento nusiskundimus. Vienoki natūralūs vaistai skiriami, jei skauda stambiuosius sąnarius, kitokie – jei maudžia smulkiuosius, ir pan.
Jeigu obuolyje yra kirmėlyčių išgraužta skylutė, drąsiai galite valgyti. Vadinasi, nėra jokios chemijos, nes gyvūnai protingesni už mus – neminta užterštu maistu.
Ir galima padėti net tiems žmonėms, kurių sąnariai susidėvėję?
Galima. Žinoma, per dieną susidėvėjusio sąnario neatkursi. Mano darbo praktikoje (rodo ligonių nuotraukas, – aut. past.) per pusmetį ar pusantrų metų ir septyniasdešimtmečiams atsinaujindavo kremzlės, stuburo slanksteliai. Todėl, kad homeopatiniai vaistai išvalo organizmą, detoksikuoja žarnyną, kepenis, širdį. Kol vidaus organai negali atlikti savo funkcijos, yra užteršti, gali duoti auksinių vaistų, organizmas vis tiek nesugebės jų pasisavinti. Viskas veltui.
Ar išties veiksmingas dabar plačiai reklamuojamas vaistas gliukozaminas?
Kai kuriems žmonėms padeda, kitiems – ne. Bet geriau vartoti gliukozaminą nei gerti vaistus nuo uždegimo ir skausmo. Tai lemia ligos stadija, kiek ir kokie yra pažeisti, susidėvėję sąnariai, slanksteliai. Vieni vaistai veikia smulkiuosius sąnarius, kiti – stambiuosius. Labai svarbu parinkti ir vaisto dozę. Didelį antsvorį turinčiam žmogui tikrai poveikio neduos ant pakuočių nurodytos įprastos dozės. Tai labai individualu. Turėtų vaistus parinkti gydytojas.
Norite pasakyti, kad žmonėms galima sugrąžinti judėjimo džiaugsmą be operacijos?
Taip, ir tą darau jau daug metų. Stengiuosi taikyti tokius gydymo metodus, kad operacijai pasmerktas pacientas išvengtų skalpelio. Būna, žmonės jau nusiteikę, tarkim, kelio sąnario keitimo operacijai, yra užsirašę į eilę, vis dėlto pamėgina homotoksikologinį gydymo būdą (biologinius natūralius vaistus) lyg ir nieko nesitikėdami. O paskui patys nustemba. Tie, kurie turi kantrybės ir yra pasirengę nors šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą, gerdami detoksikuojančius preparatus, bent minimaliai pakoregavę mitybą, būna, operacijos ar lazdos išvengia. Vienas geriausių organizmo valymo būdų, be mano skiriamų vaistų, yra beržų sula. Gamta mums suteikė natūralų ir nieko nekainuojantį organizmo valymo būdą. Kol sula teka, kol pavasarį atbudus gamtai sklinda beržų energija, jos reikėtų išgerti iki 1–2 litrų kasdien (bent jau tiek per dieną apskritai būtina gauti skysčių). Mūsų senoliai tą ir darydavo. Šviežia sula valo organizmą, o užraugta, užkonservuota tinka virškinamojo trakto ligoms gydyti. Taip pat yra ir daug kitų organizmo valymo būdų.
Kokių?..
Rytą reikėtų pradėti stikline šilto vandens (toks skatina virškinimą). Nuo 4 iki 12 valandos mūsų organizme vyksta šalinimo procesas. Nuo 12 iki 20 val. – virškinimo, o nuo 20 iki 4 val. – įsisavinimo ir organizmo atsinaujinimo procesas. Valgyti geriausiai nuo 12 iki 18 valandos, o miegoti eiti 23 valandą, nes tada geriausiai pailsi organizmas.
Pusryčiauti patarčiau ne iš pat ryto, o vėliau (nors kiekvieno organizmas individualus, reikia atsižvelgti ir į tam tikras ligas). Kiti negali išeiti neužvalgę. Tačiau reikėtų rinktis lengvesnį maistą, o sveikiems žmonėms ryte užtenka išgerti stiklinę šilto vandens ar jogurto.
Sveikata reikėtų rūpintis nuo vaikystės?
Be abejo. Biologinis žmogaus amžius – apie 120 metų, bet tiek neišgyvename dėl užterštos aplinkos, maisto, judėjimo ir saulės stokos. Apskaičiuota, kad 70 metų žmogus per gyvenimą vidutiniškai suvalgo apie 60 tonų maisto ir išgeria apie 50 tūkstančių litrų skysčių. O kad išgyventume, užtenka ir trečdalio šio kiekio. Persivalgymas – didžiausia bėda.
Labai svarbu profilaktika. Labai vertingas kūdikiams mamos pienas. Jeigu tėvai nuo mažens vaikus maitins kuo sveikesniu maistu, tuo jis užaugs sveikesnis, senatvėje išvengs daugelio ligų.
Mūsų maiste neturi stigti kalcio, būtina gerti daug skysčių (2–3 l per dieną), gauti reikiamų mineralų ir neleisti užsiteršti organizmui. Valgyti tik sezonines ir savame krašte užaugintas daržoves bei vaisius. Daugelis, pavyzdžiui, renkasi kuo didesnius, gražesnius obuolius. O patys sveikiausi – pas ūkininką, nors jo obuoliukai ir šiek tiek pasiraukšlėję, nes užauginti natūraliai. Jeigu obuolyje yra kirmėlyčių išgraužta skylutė, drąsiai galite valgyti. Vadinasi, nėra jokios chemijos, nes gyvūnai protingesni už mus – neminta užterštu maistu.
Kokie pirmieji sąnarių ligų simptomai?
Sąnarių ligos prasideda nepastebimai. Pirmiausia pažeidimai atsiranda organizmo silpniausiose vietose. Pirmieji simptomai – rytinis sąstingis, sąnarių traškėjimas, braškėjimas. Tai – ženklas, kad jie praranda elastingumą, sausėja ir tik laiko klausimas, kada visiškai nusidėvės. Yra keturi nusidėvėjo laipsniai. Kuo anksčiau žmogus kreipsis į gydytoją, tuo didesnė tikimybė, kad metams bėgant jam nereikės sėsti į invalido vežimėlį. Labiausiai dėvisi kažkada sušalę, traumuoti sąnariai. Sąnarių ligos ypač paūmėja pavasarį ir rudenį. Tad reikėtų stengtis nesušalti. Kaip sakoma, šiluma kaulų nelaužo.
Sąnarių ligos paveldimos?
Taip. Genetiškumas yra. Jeigu tėvams, seneliams yra keisti sąnariai, jie buvo deformavęsi, senatvėje jie vaikščiojo su lazdele, esti didesnė rizika, kad paveldėjome tą silpną vietą ir ja reikėtų labiau rūpintis. Jeigu liga nauja, sirgo tik tėvai, dažniausiai tai atsikartoja ne vaikams, o vaikaičiams – antroje ar trečioje kartoje. Kai gimsta vaikas, kartais sakome: va, gimė tikras senelis ar pan. Šeimos gydytojas turėtų domėtis, kokiomis ligomis sirgo šeimos nariai ir atkreipti į tai dėmesį. Ne tik sąnarių, bet ir onkologines bei panašias ligas. Jeigu senelį kamavo žarnyno vėžys, reikėtų reguliariai tirti žarnyną, ar nėra kokių nors pakitimų. Būna, prieš pusmetį viskas gerai, o po metų – jau bėda.
Kokias išskirtumėte pagrindines sąnarių ir kaulų ligų priežastis?
Šiuolaikinis nejudrus gyvenimo būdas, stresas, užterštas maistas mūsų senėjimo procesus triskart pagreitina. Mes senstame 2–3 kartus greičiau nei mūsų seneliai. Vien tik per maistą kiek teršalų gauname. Daugelis tikina, kad maitinasi sveikai. Dabar labai sudėtinga situacija, nes neaišku, kokios kokybės grūdas atkeliauja iki mūsų stalo. Todėl vaikai dabar nenatūraliai ištįsę – gerokai didesni už savo tėvus. Ir viskas dėl teršalų.
Esu medžiotojas. Eidamas per javų lauką po lietaus nė vieno sliekučio ar vabaliuko nepamatysi – chemija viską užmuša. Tie chemikalai kasdien pamažu mikrodozėmis užteršia kepenis, skrandį, žarnyną ir ilgainiui organizmas neįstengia apsivalyti nuo teršalų. Pamenu, dar studijų laikais docentas mums, studentams, it didžiausią retenybę atvedė parodyti, kaip atrodo alergiškas žmogus. Tais laikais buvo paplitusi tik vadinamoji šienligė. O dabar, priešingai, retenybė sutikti kam nors nealergišką žmogų.
Ligos jaunėja?..
Taip. Jaunų žmonių (30–40 metų) kaulai, sąnariai dabar prastesnės būklės nei vyresniosios kartos. Septyniasdešimtmečių gerokai stipresni, nes tada nebuvo jokių kolų, mėsainių, dažų, sintetinių maisto priedų, buvo švaresnis oras, visi mažiau valgė. Vištos nebuvo šeriamos hormonais, o kiaulės – cheminiais priedais.
Dabar bėdų dėl stuburo, sąnarių turi jau vaikai. Gausiai vartojami vaisvandeniai su dažikliais, visokie E, greitasis maistas, kiurksojimas prie kompiuterių – visa tai nepraeina be pėdsakų. Mes vaikystėje grįžę iš mokyklos stverdavome kamuolį ir bėgdavome žaisti į lauką, o dabar... Dvidešimtmečiai jau ateina varginami didelių bėdų, taip pat aktyviai sportuojantys žmonės, nuolat patiriantys traumas. Sąnariai greičiau dėvisi.
Džiaugiuosi, kad mūsų, Kauno Šilainių poliklinikoje atidarytas Stuburo ir sąnarių ligų diagnostikos centras, kuriame yra moderniausias branduolinis magnetinis rezonansas. Šiuo aparatu galime tiksliai diagnozuoti ligą ir skirti veiksmingą kompleksinį gydymą: masažą, tempimo pratimus, vonias ir kt. Čia dirba patyrusių gydytojų komanda.
Homotoksikologai į žmogų žiūri kaip į visumą – gydo visą organizmą?
Taip. Negalima žmogaus padalyti į dalis (rankas, širdį, kepenis, kojas) ir tik jas gydyti. Norint pašalinti ligos priežastį (ne tik nuslopinti jos simptomus), reikia, kad visas organizmas funkcionuotų nepriekaištingai. Dažnai sakau, kad mirtis slypi mūsų žarnyne, sveikata – taip pat. Daugelis klausia, kuo čia dėtas žarnynas, jei man skauda kelį, paeiti negaliu. Tai, kaip maitinamės, kaip gyvename ir lemia mūsų sveikatą. Nesakau, kad reikia pulti į kraštutinumus, tapti vegetaru, abstinentu ir pan. Svarbu saikas ir profilaktika. Patartina gerti vaistažoles, kuo sveikiau ir aktyviau gyventi. Profilaktiškai labai veiksminga ir biologinė medicina – homotoksikologiniai preparatai. Tačiau dažniausiai žmonės renkasi lengvesnį kelią: cheminius vaistus, kurie greitai nuslopina skausmą, bet ligos neišgydo. Paskui ima „streikuoti“ kepenys, tad prireikia vaistų nuo kepenų, paskui – virškinimo, nes sudirgsta skrandis... Patenkame į užburtą ratą. Kai greitosios pagalbos gydytojai atvažiuoja pas močiutę, iš stalčiaus ištraukia krūvą įvairiausių vaistų, pusę jų – pasenusių. Tuščiai išmetami tūkstančiai, o naudos mažai.
