Pirmoji vieta aštuntojoje laidoje bendru žiūrovų ir komisijos balsavimu teko Kauno chorui su generole Danguole Beinaryte priešakyje. Kauniečiai pirmąją vietą projekte užima jau aštuntą kartą iš eilės, choristams nėra tekę patirti pralaimėjimo. Antrąja vieta džiaugėsi Justino Lapatinsko vadovaujamas Oranžinis Alytaus choras, trečioji vieta laidoje bei paskutinė vieta projekto finale teko Sidabriniam Tarptautiniam Stano vadovaujamam chorui.
Tiesa, bene paskutinę laidos akimirką vedėjai Vytautas Šapranauskas ir Jurgita Jurkutė paskelbė naujieną – nors išrinkti trys finalistai, superfinale dėl nugalėtojo vardo kausis tik du chorui.
Pirmąjį balandžio sekmadienį su projektu atsisveikinti teko Liudo Mikalausko vadovaujamam Ugniniui Tauragės chorui. Atlikėjų veiduose buvo matyti didis liūdesys, keli choristai nesulaikė ašarų. „Džiaugiuosi susipažinęs su šiais žmonėm, kurie kaip tikri didvyriai tinkamai atstovavo savo kraštui“, – atsisveikinimo žodį tarė choro generolas.
Atgijo filmų ir filmukų melodijos
Aštuntosios „Chorų karų“ laidos tema – dainos iš žinomiausių kino filmų bei animacinių filmukų. Savo pasirodymus žiūrovams atliko keturi laidoje dalyvavę chorai.
Pirmasis scenoje pasirodė Ugninis Tauragės choras su generolu L.Mikalausku. Dainininkai atliko kūrinį „Who wants to live forever“, skambėjusį filme „Kalnietis“. Pagrindinį filmo herojų čia suvaidino pats L.Mikalauskas, choristai žiūrovams pademonstravo ne tik puikų vokalą, bet ir išraiškingą choreografiją. „Šetono dainų šventė“, – pasirodymą skambiai apibūdino Edmundas Seilius. Komisijos narys priekaištavo atlikėjams dėl pasirinktos kūrinio tonacijos, pasigedo pasirodymo kulminacijos. „Klausydama jūsų pasirodymo jutau tikrą virpulį“, – E.Seiliui prieštaravo Loreta Sungailienė, besidžiaugdama choristų sėkme. Kviestinis komisijos narys Vilhelmas Čepinskis tauragiškiams dalijo patarimus vokalo klausimais.
Transliaciją tęsė Burgundiškojo Kauno choro pasirodymas. Praėjusią savaitę itin prieštaringų komisijos atsiliepimų sulaukę atlikėjai šįkart apjungė net du kūrinius iš filmo „Tarzanas“ – „Trashin’ the camp“ bei „You’ll be in my heart“. Pasirodymas sulaukė netik didelio žiūrovų, bet ir komisijos palaikymo. „Kaip pasakytų Lietuvos jaunimas – veža, maladiec, liuks“, – chorą įvertino V.Čepinskis. „Pasirodymo metu galvojau, kada jūs ką nors padarysit blogai, bet vis gerai“, – atsiliepė kritiškoji Kristina Zmailaitė. Pasirodymu sužavėtas liko ir E.Seilius, kartu su choro solistu pamėginęs duetu sudainuoti kūrinio ištrauką.
Trečiasis pasirodė Sidabrinis Tarptautinis choras, vadovaujamas Stano. Atlikėjai scenoje sudainavo kūrinį „The Lion sleeps tonight“ iš filmo „Liūtas karalius“ bei kūrinį „I like to move it“. Margaspalviais kostiumais pasipuošę choristai nustebino žiūrovus žaismingu pasirodymu – pastarasis išsiskyrė linksma choreografija, itin dideliu teatrališkumu bei netikėta idėja – scenoje pasirodė žvėrys, kunigas, Kalėdų senelis, paskui save tempiantis Kalėdų eglutę, ir kiti. Pasirodymą skeptiškai įvertino E.Seilius, kuriam vakaro vedėjas Vytautas Šapranauskas pasiūlė prisijungti prie choro ir vietoje „I like to move it“ dainuoti „Aš mėgstu mūryt“. Likę komisijos nariai pasirodyme pasigedo muzikalumo ir dermės, tačiau stebėjosi atlikėjų artistiškumu, gyrė jų nuotaiką.
Paskutinysis savo pasirodymą pademonstravo Oranžinis Alytaus choras, sudainavęs kūrinį iš filmo „Simarono žirgas“ – „Here I am“. „Man labai patiko. Man labai patiko Justo balsas, taip pat patiko sceninis įvaizdis – suknelės, kostiumai. Tai – pagarba klausytojams“, – apie alytiškius kalbėjo V.Čepinskis. „Žinote... Nuostabu!“ – džiaugėsi L.Sungailienė, lygindama kūrinio paruošimą su vaiko auginimu. „Liaudiškai pasakius, aš apakęs“, – atsiliepė E.Seilius, kuriam už gražius žodžius alytiškių palaikymo komanda padovanojo skėtį.
Egzaminui ruošėsi dvi minutes
Netikėta žiūrovams buvo antroji laidos dalis, kurios metu visų keturių chorų narius pasitiko išbandymas – choristams buvo liepta išlaikyti egzaminą. Pasirinkę patikusį komisijos narį choro atstovai iš jo rankų išsitraukė po segtuvą, kuriame buvo vieno kūrinio pavadinimas. Šį chorai turėjo atlikti ekspromtu, repeticijai gavę vos po dvi minutes.
Džiaugiuosi susipažinęs su šiais žmonėm, kurie kaip tikri didvyriai tinkamai atstovavo savo kraštą.L.Mikalauskas nusprendė savo Ugniniam Tauragės chorui egzamino bilietą traukti iš L.Sungailienės rankų – choristams scenoje teko atlikti Stasio Povilaičio dainą „Švieski man vėl“. Pasirodymas pavyko puikiai – tauragiškiai pelnė žiūrovų simpatijas. Prie choro solisto L.Mikalausko prisijungti nusprendė net pats V.Šapranauskas, čiupęs mikrofoną ir išbėgęs į sceną dainuoti kartu.
Antrasis egzaminą laikė Burgundiškasis Kauno choras, kuriam teko E.Seiliaus rankose slėptas kūrinys „Žalioj stotelėje“. Choristai skubiai parinko solistus ir duetus, pasiskirstė balsais, choro generolė D.Beinarytė čiupo dirigentės vaidmenį. Nors pasirodymas ir neatrodė sklandus, choristams talkinti puolęs V.Šapranauskas vėl kėlė žiūrovų nuotaiką.
Trečiasis į egzaminą atvyko Tarptautinis Sidabrinis choras, iš V.Čepinskio rankų pasirinkęs Vytauto Kernagio kūrinį „Kaip gražu miške“. Choristams padėti suskubo studijoje susirinkusi jaunuolių palaikymo komanda, į sceną atbėgusi nešina plakatais. Dainos pabaigoje atlikėjai staiga pakeitė savo pasirodymo žanrą pasirinkę hiphopo stilių ir nustebino žiūrovus vienos iš chorisčių šokiu.
K.Zmailaitės rankose saugotas V.Kernagio kūrinys „Mūsų dienos kaip šventė“ atiteko paskutiniajam Alytaus oranžiniam chorui. Pastarųjų pasirodymas pavyko itin sklandžiai, jo metu į sceną romantiškam pasivaikščiojimui žengė netik vakaro vedėjai V.Šapranauskas su J.Jurkute, bet ir komisijos nariai E.Seilius su žmona K.Zmailaite.