„Jaučiuosi labai laminga. Net sunku žodžiais nusakyti, ką dabar jaučiu. Kai jau esi atėjęs iki finalo, labai nori laimėti, stengiesi iš visų jėgų, todėl labai malonu, kad mus įvertino, kad mumis patikėjo. Esu be galo laiminga. Kai stovėjau ir man iškėlė ranką, negalėjau patikėti. Jaučiausi kaip kokiame sapne“, – portalui Žmonės.lt sakė Asta.
Moteris prisipažino, kad po projekto tikisi ir toliau koncertuoti su „Dežavu“ choru ir tęsti veiklą, nes kolektyvas susigyveno ir jaunimas jame labai nori toliau dainuoti. A.Pilypaitė sakė, kad iš karto po transliacijos trauks į klubą, kur laukia linksmybės ir šokiai iki ryto. „Net neabejoju, kad dar ryt švęsime, nes yra ką. Jaučiamės labai gerai“, – apsvaigusi iš laimės sunkiai žodžius rinko „Dežavu“ choro generolė Asta Pilypaitė.
Pirmieji scenoje pasirodė alytiškiai. „Dežavu“ choristai su A.Pilypaite atliko eurovizinę dainą – Ispanijos atstovės Ruth Lorenzo „Dancing in the Rain“. Po pasirodymo K.Zmailaitė gyrė chorą ir jų dainą: „Jūs ėjote, ėjoje ir atėjote iki finalo. Labai džiaugiuosi už jus ir sveikinu.“
Kauno miesto „Žalgirio“ choras atliko Marijaus Mikutavičiaus naujausią hitą „Balintos sienos“. Komisijos nariai žėrė komplimentus, tačiau R.Ščiogolevaitei užkliuvo tai, kad choro gerbėjai studijoje yra per daug tylūs ir nepalaiko saviškių. Po tokios pastabos kauniečiai susiėmė ir iš širdies palaikė savo miesto chorą garsiomis ovacijomis.
Kol chorai ruošėsi antrajai dainai, scenoje pasirodė Vilniaus miesto „Senamiesčio“ choristai ir atliko „Lemon Joy“ dainą „Mylėt tave taip beprotiška ir keista“. Savo pasirodymu taip pat susirinkusius ir komisiją sušildė „Bočių“ choro senoliai.
Antrą kartą scenoje pasirodžiusieji alytiškiai publiką ir komisijos narius bandė sužavėti lyriška Gintarės Karaliūnaitės daina „Sparnai tavo sielai“. „Visos komisijos vardu dar kartą noriu pasidžiaugti, kad Alytaus choras yra finale“, – sakė R.Ščiogolevaitė. „Noriu padėkoti už nesusireikšminimą ir kiekvienos savaitės įdėta darbą. Jūsų choreografiniai sugebėjai yra fantastiški“, – gyrė chorą K.Zmailaitė.
Kauno miesto „Žalgirio“ choras, vedamas vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“, antrajai dainai pasirinko archajišką dainą ir įkūnijo istorijos vadovėlių herojus – Egipto gyventojus. „Ši daina yra pasiaukojimo daina. Po jos reikia atnešti auką: choras aukojosi scenoje, tai dabar yra publikos eilė. Ar gerbėjai turi kokią dovaną „Chorų karų“ dievams?“, – juokavo V.Cololo. Jis išsirinko vieną merginą iš gausios kauniečių palaikymo komandos ir pakvietė ją į sceną. Joje buvo atlikta inscenizuota aukojimo ceremonija.
Kol chorai ruošėsi paskutinėms dainoms, scenoje pasirodė Utenos miesto choristai ir praėjusią laidą iškritę kėdainiškiai.
Paskutinį kartą pasirodęs Alytaus „Dežavu“ choras atliko Donato Montvydo hitą „Norim dar“, o „Žalginio“ choristai projektą užbaigė lyriška daina „Fly“.
Finalinėje laidoje netrūko netikėtumų ir pramogų. „Chorų karų“ teisėjai – Vitalijus Cololo, Kristina Zmailaitė, Rūta Ščiogolevaitė ir Vytautas Lukočius – paruošė bendrą dainą su visais chorais. Superfinale ant scenos taip pat susibūrė visi – ne tik dėl pergalės kovojantys, bet ir projektą palikę chorai. Pravieniškių pataisos namų chorui atstovavo į laisvę jau išėjęs choro narys Vytautas Bočkus. Jis dovanos legendinį Gyčio Paškevičiaus kūrinį „Šiam pasauly visko būna“.
Tačiau viskam yra lemta baigtis. Susumavus rezultatus laidos pabaigoje paaiškėjo, kad alytiškiai sulaukė 106706 žiūrovų balsų, o kauniečiai – 70498 balsus, todėl šių metų geriausio choro titulą ir piniginį prizą pelnė A.Pilypaitės auklėtiniai.
„Chorų karuose“ pergalę išplėšę Alytaus „DeŽavu“ choras laimėjimą ketina perleisti savo miesto simbolio – lelijos skulptūros atkūrimui. Choro vadovė Lilija Bernatavičienė pasakojo prieš finalą, kad Alytaus Dainų slėnis – vienas gražiausių miesto kampelių: „Čia vykdavo dainų šventės, koncertai, festivaliai. Mes tikime, jog šis unikalus gamtos kampelis vėl gali traukti alytiškius ir miesto svečius. Čia iškils aukščiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje, jį papuoš atgimusi skulptūra „Obels žiedas“. Jaunimas čia eidavo pasitikti saulės ir tekant jai svajojo apie savo ateitį. Geras ir gražias tradicijas reikia puoselėti, tad mes įsitikinę, kad šis nuostabus miesto kampelis vėl atgims – čia visi ras vietos pramogoms, koncertams ir poilsiui. Tikime, jog „Obels žiedas“ atgims Dainų slėnyje.
