Kad cirkas lietuviams tampa vis įdomesne pramoga – akivaizdu, bilietai į spektaklius ėmė tirpti dar prieš pusmetį, vos paskelbus apie iki šiol šalyje dar nematytą programą. Jau 15 metų rodomas, vienas ryškiausių cirko spektaklių šalyje sulaukė ypatingo dėmesio, ketvirtadienį arenoje visos vietos buvo užimtos.
Nors jų – ne tiek ir daug, vienas iš „Cirque du Soleil“ komandos tikslų – kad spektaklius žiūrovai stebėtų iš arti, neva tik tuomet jų akyse atsiskleidžia scenografijos detalės, spalvingi artistų kostiumai ir kvapą gniaužiantys triukai. Dėl šios priežasties arenos salė buvo visiškai pakeista, o joje tilpo daug mažiau žiūrovų nei paprastai.
Šou Vilniuje prasidėjo laikrodžio tikslumu, cirke laikytis grafiko ir vidaus taisyklių – labai svarbu. Žiūrovai buvo informuoti nefiksuoti vaizdų naudojant blykstes, nes bet koks pašalinis trukdis gali išblaškyti sudėtingus ir neretai pavojingus numerius atliekančius artistus.
O tokių atvejų trupėje būta, ir būta labai skaudžių: 2013 metais atlikdama triukus Las Vegase iš 28 metrų aukščio krito ir mirtinai susižalojo akrobatė Sarah Guyard-Guillot, praėjusių metų pabaigoje mirė vieno iš cirko įkūrėjų Gilles'o Ste-Croixo sūnus, technikas Olivieris Rochette. Tuomet nelaimingo atsitikimo metu jį mirtinai sužalojo teleskopinis keltuvas.
Laimei, tokios netektys retos, o profesionalūs akrobatai žiūrovams dažniausiai dovanoja vien pozityvias emocijas.
„Cirque du Soleil“ komanda į Lietuvą atvyko dar trečiadienį. Kartu su daugiau nei 50 aktorių ir muzikantų atvažiavo ir 20 įrangos pilnų sunkvežimių ir autobusų.
Juose – virš 600 specialiai sukurtų kostiumų, batų, perukų, aksesuarų. Ryškūs, spalvingi, originalių detalių nestokojantys dizainerės Eiko Ishiokan kurti drabužiai nepalieka abejingų – nesižavėti jais tiesiog neįmanoma!
Jau vien trupės apranga žiūrovams atvepia žandikaulį, o kur dar artistų veido, kūno grimas, kurį kiekvienam atlikti neretai užtrunka ir ilgiau nei valandą – stebint akrobatų pasirodymus scenoje akimirką galima sudvejoti, kur baigiasi realybė ir prasideda fantastinis, rodos, įvairių antgamtinių galių turinčių mistinių būtybių pasaulis.
Jausmingas, dramą ir akrobatiką apjungiantis spektaklis „Varekai“ – jau ketvirtas, kurį Lietuvoje pristato „Cirque du Soleil“ cirkas. Dar anksčiau gerbėjai galėjo išvysti „Saltimbanco“, „Alegría“ ir „Quidam“ programas, kurių kiekviena sulaukė didžiulio pasisekimo. Tuomet aistringi Kanados cirko gerbėjai už bilietą nepagailėjo ir daugiau nei 300 litų, dabar – apytiksliai nuo 48 iki 95 eurų.
Ir nors tokią sumą pakloti gali anaiptol ne kiekvienas, veikiausiai daugelis gyvai išvydusių „Cirque du Soleil“ sutiktų – bent kartą savo akimis pamatyti tikrai verta.
Ketvirtadienio vakarą jau nuo pat pirmos minutės artistai scenoje buvo pasitikti garsiais plojimais. Čia kaip ir kaskart programą pradėjo nuotaikingi mimai – laidydami šmaikščius juokelius jie į savo pokštus įtraukė ir salėje sėdinčią publiką, o vienam žiūrovui dėmėsio centre atsidurti teko net du sykius.
Netrukus vienas po kito iš visų kampų ėmė lįsti akrobatai: vieni į sceną tiesiog įbėgo, kiti įšliaužė, treti užsliuogė į mišką imituojančius 300 lanksčių stulpų, dar kiti ėmė leistis lynu žemyn – veiksmo čia tiek, kad tik spėk dairytis!
Galiausiai suskambo startą spektakliui davęs gongas ir pasigirdo balsas – sveiki atvykę į „Varekai“!
„Varekai“ – pasaulio klajūnų romų kalba „varekai“ reiškia „bet kur“, o scenoje tai alternatyvi graikų mito apie Ikarą versiją. Tačiau Dominico Champagne'o režisuotame vaidinime pagrindinis veikėjas žūsta ne jūroje, o nukrenta į stebuklingą mišką, kuriame prasideda magijos kupina kelionė.
Spektaklis pristatomas kaip „duoklė ramybės neturinčiai sielai, taip pat cirko menui, tradicijoms bei begalinei aistrai“.
Veiksmas čia vyksta erdvioje, 30 metrų ilgio apvalioje scenoje, kuri nusitęsia virš žiūrovų sumontuota platforma-podiumu ir savo forma primena paukščio stuburą.
Meilės ir vilties temas nagrinėjantis spektaklis čia pristato kelias siužetines linijas, kurių kiekviena savaip stebina. Čia vietos užtenka ir jautriems šokio, ir protu sunkiai suvokiamiems gimnastų pasirodymams, ir nuotaikingoms improvizacijoms.
Bandyti aprašyti emocijas, kurios užplūsta stebint įmantriausias pozas ore iš savo kūnų išlankstančius artistus, turbūt net nėra prasmės – kartais tiesiog tampa sunku patikėti žmogaus galimybėmis. Rodos, kad visiems jiems taip lengvai viskas pavyksta, kad imi tikėti, jog užlipus į sceną ir tau pačiam užaugtų sparnai.
Tačiau aktoriai pasistengė, kad žiūrovai neprarastų ryšio su realiu pasauliu – ne vienas jų pramoko įvairių lietuviškų frazių, kurias bandė įpinti į savo pasirodymus. Komiškose situacijose jie vis pasakydavo ką nors lietuviškai ir kaskart sulaukdavo publikos atsako – arenoje iškart pasigirsdavo juokas ir audringi plojimai.
Minią itin prajuokino ir nerangios, dėmesio trokštančios blondinės bei legendinį belgų daininką Jacquesą Brelį įkūnijusio aktoriaus duetas – jis publikos simpatijas bandė pelnyti komiškai atlikdamas „Ne me quitte pas“ („Nepalik manęs“, – liet.) kūrinį.
Apskritai, muzikai spektaklyje dėmesio taip pat netrūksta, o ji arenoje suskamba net iš 142 kolonėlių. Įtraukdama tiek įvairius havajietiškus garsus, tiek XI amžiaus trubadūrų dainas iš Prancūzijos, tiek tradicines armėnų melodijas ar gospelą ją „Varekai“ kūrė italė Violaine Corradi.
Ribas tarp realybės ir fantazijos ištrinantis spektaklis „Varekai“ visai neseniai atšventė savo 5000-ąjį pasirodymą, kurių pirmasis vyko 2002 metais Monrealyje, gimtojoje cirko šalyje. Nuo to laiko šou aplankė daugiau nei 130 miestų 23-ose šalyse. Prieš porą metų „Varekai“ leidosi į naują, didžiausioms arenoms pritaikytą turą, į kurį įtraukė ir Lietuvą.
Spektaklis Vilniuje bus rodomas iki sekmadienio, kasdien nuo birželio 8 iki 11 dienos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Magiškasis cirkas „Cirque du Soleil“ iš arti: išvyskite tai, ko spektakliuose nemato žiūrovai
TAIP PAT SKAITYKITE: „Cirque du Soleil“ artistai sostinės aikštėse praeivius stebino akrobatiniais pasirodymais
