Modelio šeimos interesams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas mano, kad išvados palankios jų pusei. Esminis momentas – išvados patvirtinta, kad D.Didžiūnaitytė dėl apsvaigimo negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, jų suvokti.
Nustatyta, kad mergina neturėjo polinkio žudytis, tačiau tai galėjo nutikti dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad buvo įvykdytas kriminalinis nusikaltimas.
„Mano nuomone, ekspertizė patvirtina anksčiau išsakytus teiginius dėl visos nusikalstamos veikos – nužudymo, prekybos žmonėmis, narkotinių medžiagų platinimo. Manau, kad išvados yra dar vienas įrodymas, papildęs byloje surinktų duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, visumą“, – 15min teigė advokatas.
Anot G.Černiausko, gavus duomenis prokuroras Arūnas Saunorius turėtų tuoj pat pareikšti įtarimus abiem asmenims – jau šiuo metu pagrindiniu įtariamuoju laikomam Ričardui Pinikui ir lemtingą naktį kartu buvusiam medikui Aivarui Milteniui.
R.Pinikas nebuvo tolerantiškas jos atžvilgiu prieš jai žūstant
„Ekspertas pasakė, kad Dovilė Didžiūnaitytė neturėjo polinkio į savižudybę, dėl narkotinių medžiagų naudojimo ir apsvaigimo afektinis veiksmas galėjo būti išprovokuotas, bet mums reikia nepamiršti, kad R.Pinikas, mano giliu įsitikinimu, taip pat vartojo narkotines medžiagas, o tai galėjo paskatinti agresiją. Pagal turimus duomenis, R.Pinikas nebuvo tolerantiškas jos atžvilgiu prieš jai žūstant. Kruopelytė po kruopelytės dėliojant įrodymus, peršasi viena išvada“, – sako advokatas.
Anot advokato, peršasi išvada, kad buvo įvykdytas kriminalinis nusikaltimas.
„R.Piniko anksčiau išsakytos versijos nepasitvirtino, tai leidžia manyti, kad jis, nenurodydamas teisingų aplinkybių, bandė sau lengvinti padėtį“, – sako Gintaras.
Vienas pagrindinių pomirtinės ekspertizės tikslų buvo išsiaiškinti, ką žuvęs modelis jautė prieš mirtį. Anot G.Černiausko, išvados dėl šio aspekto yra palankios nukentėjusiosios pusei.
Bylos tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius gautų išvadų turinio komentuoti negali dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir, kaip pats sako, byloje esančių itin asmeninių privačių asmenų duomenų.
„Išvados su visa tiriamąja dalimi yra išties didelės apimties – sugulė į 70 lapų dokumentą. Tai, kas jose užfiksuota, yra labai svarbu tyrimui. Į visą surinktą medžiagą, dokumentus, surinktus Norvegijoje, Italijoje, vaizdo įrašus ekspertai pažiūrėjo kitomis akimis – ne kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ne kaip prokuroras“, – 15min pasakojo A.Saunorius.
Anot prokuroro, gavus šias išvadas einama link galutinių sprendimų. Įvertinti gautas išvadas turėtų pavykti per mėnesį.
„Mes neturime tikslo vilkinti šią bylą, tačiau gali dar paaiškėti, kad reikės patikslinti tam tikras tyrimo išvadas, tačiau esminių veiksmų, bent jau šiai dienai, nėra suplanuota. Reikia labai atidžiai išnagrinėti gautas išvadas ir tada priimti sprendimus. Nenorime nubausti kažką nekaltą arba nepareikšti kaltinimų kaltiems“, – pabrėžė prokuroras.
Apie pomirtinę psichologinę būklę ir vykdomą tyrimą su Arūnu Saunorimi 15min kalbėjosi dar spalio mėnesį. Tąkart prokuroras išsamiai papasakojo, kodėl šis tyrimas yra svarbus.
– Viena iš artimiesiems didžiausią nerimą keliančių problemų – kodėl šiuo metu vienintelis įtariamasis Ričardas Pinikas, kuriam pateikti įtarimai yra sunkaus pobūdžio – ramiai vaikšto gatvėmis?
– Taip, jis yra įtariamas narkotikų platinimu, nežymiu sveikatos sutrikdymu, įtariamas poveikiu liudytojui ir privedimu prie savižudybės. Bet kadangi atlikti ne visi veiksmai, mes negalime atiduoti bylos teismui už, pavyzdžiui, narkotikų platinimą, tada atskirti bylą ir toliau aiškintis mirties aplinkybes. Tai nebūtų logiška. Atlikus visus veiksmus bus nuspręsta su kokiais kaltinimais jis keliaus į teismą, o ten jau teismas spręs, kas pasitvirtina, kas ne.
Esminis momentas yra nustatyti nukentėjusiosios žūties aplinkybes, kokios jos bebūtų – ar slepiant kitą nusikaltimą, ar dėl nelaimingų aplinkybių. Kol kas į tai negalime atsakyti, išankstinės nuostatos irgi neturiu.
Kitas dalykas – ne vien tik įtarimų sunkumas lemia paskirtą kardomąją priemonę. Jos tikslas – užtikrinti įtariamojo dalyvavimo procesą, kad nebūtų daromas poveikis. Dėl poveikio yra vykdomos asmenų apklausos.
Dėl dalyvavimo procese su įtariamuoju (Ričardu Piniku – red.) nėra jokių trukdžių – jis iškviečiamas į apklausas atvyksta. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, o siekiamą tikslą galima pasiekti lengvesniu keliu. Galų gale, egzistuoja nekaltumo prezumpcija. Kol neatlikti visi veiksmai, mes negalime svaidytis įtarimais, nesvarbu, ko nori nukentėjusiosios artimieji.
– Kodėl byla, jūsų nuomone, taip ilgai trunka?
– Kaip čia paprasčiau pasakyti – negali antrą kartą sienos dažyti, kol pirmąjį dar nenudžiūvo. Atsiranda vis naujų duomenų, kaip ir vaizdo įrašas, kuriame neva Didžiūnaitytė nufilmuota (paviešinta medžiaga, kurioje neva mergina prisipažįsta vartojanti narkotikus – red. past.). Įrašas pakliuvo į bylą, todėl reikia atlikti tyrimus, išsiaiškinti, ar įraše tikrai ji.
Gavus tam tikrus duomenis seka grandinė veiksmų. Ir nėra taip, kad visus duomenis susirinkome per dieną, paskyrėme visas ekspertizes, apklausėme visus liudininkus ir gavome vienu metu atsakymus. Todėl viskas ir tęsiasi.
– Kalbant apie vaizdo įrašą, ar jis turi didelį poveikį šioje byloje? Ar svarbu, kad nukentėjusioji galbūt vartojo narkotikus, ar ne?
– Iš principo tai tikrai ne, bet tai yra bylos medžiaga. Yra ir filmuotos medžiagos, kaip jie viešbutyje elgėsi, su kuo bendravo ir t.t.
Manau, kad šioje byloje visos smulkmenos yra svarbios. Nėra nufilmuota, kas dėjosi balkone, kaip ji iškrito. Tą mes galime nustatyti tik padarę tam tikras logiškas išvadas. Šiuo metu nuoširdžiai nežinome, kas vyko balkone.
– Po atliktos Dovilės Didžiūnaitytės ekspertizės, jos kūne rasta A.Miltenio DNR. Kodėl tai nepakeitė jo statuso, kodėl jis netapo įtariamuoju?
– Dabar įtariamuoju jis galėtų būti nebent dėl išžaginimo. Bet kada gali būti nustatytas išžaginimas? Kai nustatomas fizinis smurtas. Tai jeigu jis būtų nustatytas, būtų akivaizdu, kas vyktų.
Pagal bylos aplinkybes būtų realiau kalbėti apie nukentėjusiosios bejėgišką būklę, įvertinant, kad ji buvo apsvaiginta. Kas gali dabar pasakyti dėl jos sugebėjimo pasipriešinti? Tik ekspertai, įvertinę narkotikų poveikį.
– Fizinio smurto žymių ant Dovilės Didžiūnaitytės kūno nebuvo rasta?
– Bent jau akivaizdžių fizinio smurto žymių, susijusių su išžaginimu, neradome.
Bent jau akivaizdžių fizinio smurto žymių, susijusių su išžaginimu, neradome
– Advokatas taip pat stebėjosi, ar būdamas laisvėje Ričardas Pinikas negali daryti poveikio bylai?
– Matote, manau, kad šitoje situacijoje per žiniasklaidą poveikį bylai labai sėkmingai bando daryti abi pusės. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš įtariamojo pusės.
Advokatas ne kartą prašė viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau daugybė bylų, kurios siejamos su seksualiniais nusikaltimais, dažniausiai nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose.
Ką reiškia psichologinė pomirtinė ekspertizė?
Anksčiau Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai vadovavęs Konstantinas Daškevičius 15min papasakojo apie psichologinę/psichiatrinę pomirtinę ekspertizę.
„Analizuojama žmogaus psichikos būklė iki įvykio, visos gyvenimo aplinkybės, – sakė jis. – Analizuojama visa medicininė dokumentacija, ambulatorinės kortelės, ligos istorija, jeigu kur gydėsi. Atsižvelgiama į liudytojų parodymus, kaimynų, giminių pasakojimus, kokia būklė buvo, ir sudaromas psichologinis žmogaus portretas iki įvykio.“
Anot 3 dešimtmečių patirtį turinčio teismo psichiatro, tokios ekspertizės tikrai nėra dažnos. „Galėtų ir turbūt turėtų dažniau būti atliekamos tokios ekspertizės“, – paminėjo jis.
K.Daškevičiaus teigimu, dažniausiai teisėsaugai jų prireikia savižudybių atveju, paprastai, kai žmogus iš gyvenimo pasitraukia įkalinimo įstaigoje.
„Paprastai jos užsakomos suicido atveju ir norima išsiaiškinti to priežastis. Dažniausiai baudžiamosiose bylose tokia ekspertizė skiriama, kai savižudybė įvyksta areštinėje arba kalėjime, laisvės atėmimo vietose, – aiškino ekspertas. – Aiškinamasi, ar anksčiau žmogus turėjo problemų, kokia buvo jo psichikos būsena. Tiriama, kokie buvo jo asmenybės ypatumai, daromas portretas, aiškinamasi, kaip jis galėjo adaptuotis tokioje aplinkoje, pavyzdžiui, kalėjimo sąlygomis.“
