Spalio 11-ąją paaiškėjus, kad po medikų ekspertizės Dovilės Didžiūnaitytės kūne buvo rasta lemtingą vakarą kartu buvusio mediko Aivaro Miltenio DNR ir narkotiko „oksiko“, kilo klausimas, ar modelis negalėjo būti apsvaiginta ir išprievartauta.
15min žiniomis, A.Miltenis po tragedijos padėjo sutvarkyti viešbučio kambarį, padėjo paslėpti galimą nusikaltimą.
Pavargę nuo beveik metus trunkančio tyrimo, D.Didžiūnaitytės artimieji įsitikinę, kad patys turi verstis per galvą, jog bent kokie procesai judėtų į priekį, stebisi, kodėl byloje tėra vienintelis įtariamasis R.Pinikas.
Bylos tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius 15min sakė puikiai suprantantis šeimos liūdesį ir nusivylimą, tačiau, jo žodžiais, bylos nagrinėjimas nestovi vietoje, atliekami ekspertiniai tyrimai, tačiau įtariamieji bei įtarimai nesikeičia.
Vis dėlto jau kitą mėnesį numatomas itin svarbus tyrimas – pomirtinė D.Didžiūnaitytės psichologinė psichiatrinė ekspertizė. Šis tyrimas, anot prokuroro, yra susijęs su galimu išžaginimu ir kitais tyrimo duomenimis.
„Bus atliekama pomirtinė Dovilės Didžiūnaitytės psichologinė psichiatrinė ekspertizė. Tai susiję su išžaginimu ir kitais svarbiais dalykais.
Tyrimo išvados bus pateiktos po dviejų, trijų mėnesių. Kol tų išvadų nebus, nemanau, kad bylos eiga pajudės“, – teigė prokuroras.
Tyrimo išvados bus pateiktos po dviejų, trijų mėnesių. Kol tų išvadų nebus, nemanau, kad bylos eiga pajudės
– Viena iš artimuosius labiausiai neraminančių problemų – kodėl šiuo metu vienintelis įtariamasis Ričardas Pinikas, kuriam pateikti įtarimai yra sunkaus pobūdžio – ramiai vaikšto gatvėmis?
– Taip, jis yra įtariamas narkotikų platinimu, nežymiu sveikatos sutrikdymu, įtariamas poveikiu liudytojui ir privedimu prie savižudybės. Bet kadangi atlikti ne visi veiksmai, mes negalime atiduoti bylos teismui už, pavyzdžiui, narkotikų platinimą, tada atskirti bylą ir toliau aiškintis mirties aplinkybes. Tai nebūtų logiška. Atlikus visus veiksmus bus nuspręsta su kokiais kaltinimais jis keliaus į teismą, o ten jau teismas spręs, kas pasitvirtina, kas ne.
Esminis momentas yra nustatyti nukentėjusiosios žūties aplinkybes, kokios jos bebūtų – ar slepiant kitą nusikaltimą, ar dėl nelaimingų aplinkybių. Kol kas į tai negalime atsakyti, išankstinės nuostatos irgi neturiu.
Kitas dalykas – ne vien tik įtarimų sunkumas lemia paskirtą kardomąją priemonę. Jos tikslas – užtikrinti įtariamojo dalyvavimo procesą, kad nebūtų daromas poveikis. Dėl poveikio yra vykdomos asmenų apklausos.
Dėl dalyvavimo procese su įtariamuoju (Ričardu Piniku – red.) nėra jokių trukdžių – jis iškviečiamas į apklausas atvyksta. O suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, o siekiama tikslą pasiekti lengvesniu keliu. Galų gale, egzistuoja nekaltumo prezumpcija. Kol neatlikti visi veiksmai, mes negalime svaidytis įtarimais, nesvarbu, ko nori nukentėjusiosios artimieji.
– Kodėl byla, jūsų nuomone, taip ilgai trunka?
– Kaip čia paprasčiau pasakyti – negali antrą kartą sienos dažyti, kol pirmąjį dar nenudžiuvo. Atsiranda vis naujų duomenų, kaip ir vaizdo įrašas, kuriame neva Didžiūnaitytė nufilmuota (paviešinta medžiaga, kurioje neva mergina prisipažįsta vartojanti narkotikus – red. past.). Įrašas pakliuvo į bylą, todėl reikia atlikti tyrimus, išsiaiškinti, ar įraše tikrai ji.
Gavus tam tikrus duomenis seka grandinė veiksmų. Ir nėra taip, kad visus duomenis susirinkome per dieną, paskyrėme visas ekspertizes, apklausėme visus liudininkus ir gavome vienu metu atsakymus. Todėl viskas ir tęsiasi.
– Kalbant apie vaizdo įrašą, ar jis turi didelį poveikį šioje byloje? Ar svarbu, kad nukentėjusioji galbūt vartojo narkotikus, ar ne?
– Iš principo tai tikrai ne, bet tai yra bylos medžiaga. Yra ir filmuotos medžiagos, kaip jie viešbutyje elgėsi, su kuo bendravo ir t.t.
Manau, kad šioje byloje visos smulkmenos yra svarbios. Nėra nufilmuota, kas dėjosi balkone, kaip ji iškrito. Tą mes galime nustatyti tik padarę kažkokias logiškas išvadas. Šiuo metu nuoširdžiai nežinome, kas vyko balkone.
– Po atliktos Dovilės Didžiūnaitytės ekspertizės, jos kūne rasta A.Miltenio DNR. Kodėl tai nepakeitė jo statuso, kodėl jis netapo įtariamuoju?
– Dabar įtariamuoju jis galėtų būti nebent dėl išžaginimo. Bet kada gali būti nustatytas išžaginimas? Kai nustatomas fizinis smurtas. Tai jeigu jis būtų nustatytas, būtų akivaizdu, kas vyktų.
Pagal bylos aplinkybes būtų realiau kalbėti apie nukentėjusiosios bėjėgišką būklę, įvertinant, kad ji buvo apsvaiginta. Kas gali dabar pasakyti dėl jos sugebėjimo pasipriešinti? Tik ekspertai, įvertinę narkotikų poveikį.
– Fizinio smurto žymių ant Dovilės Didžiūnaitytės kūno nebuvo rasta?
– Bent jau akivaizdžių fizinio smurto žymių, susijusių su išžaginimu, neradome.
Bent jau akivaizdžių fizinio smurto žymių, susijusių su išžaginimu, neradome
– Advokatas taip pat stebėjosi, ar būdamas laisvėje Ričardas Pinikas negali daryti poveikio bylai?
– Matote, manau, kad šitoje situacijoje per žiniasklaidą poveikį bylai labai sėkmingai bando daryti abi pusės. Tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš įtariamojo pusės.
Advokatas ne kartą prašė viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau daugybė bylų, kurios siejamos su seksualiniais nusikaltimais, dažniausiai nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose.
Ką reiškia psichologinė pomirtinė ekspertizė?
Anksčiau Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai vadovavęs Konstantinas Daškevičius 15min papasakojo apie psichologinę/psichiatrinę pomirtinę ekspertizę.
„Analizuojama žmogaus psichikos būklė iki įvykio, visos gyvenimo aplinkybės, – sakė jis. – Analizuojama visa medicininė dokumentacija, ambulatorinės kortelės, ligos istorija, jeigu kur gydėsi. Atsižvelgiama į liudytojų parodymus, kaimynų, giminių pasakojimus, kokia būklė buvo, ir sudaromas psichologinis žmogaus portretas iki įvykio.“
Anot 3 dešimtmečių patirtį turinčio teismo psichiatro, tokios ekspertizės tikrai nėra dažnos. „Galėtų ir turbūt turėtų dažniau būti atliekamos tokios ekspertizės“, – paminėjo jis.
K.Daškevičiaus teigimu, dažniausiai teisėsaugai jų prireikia savižudybių atveju, paprastai, kai žmogus iš gyvenimo pasitraukia įkalinimo įstaigoje.
„Paprastai jos užsakomos suicido atveju ir norima išsiaiškinti to priežastis. Dažniausiai baudžiamosiose bylose tokia ekspertizė skiriama, kai savižudybė įvyksta areštinėje arba kalėjime, laisvės atėmimo vietose, – aiškino ekspertas. – Aiškinamasi, ar anksčiau jis turėjo problemų, kokia buvo jo psichikos būsena. Tiriama, kokie buvo jo asmenybės ypatumai, daromas portretas, aiškinamasi, kaip jis galėjo adaptuotis tokioje aplinkoje, pavyzdžiui, kalėjimo sąlygomis.“
