„Kai gyveni arti gamtos ir esi nelaimingas, vadinasi, esi kvailas. Gamta tiek daug duoda – ir emocijų, ir gėrybių, ir tai yra sportas. Visą dieną judi, o vakare apima toks geras nuovargis. Labai gerai gyvenu“, – apie savo dabartinį gyvenimą laidai „Stilius“ pasakojo Dalia Teišerskytė.
Seime pradirbus 16 metų, per pastaruosius dvejus metus ji su darbo netekimu jau susitaikė ir atrado ramybę sodyboje Kauno rajone.
„Kaimynai stebisi, klausia, kodėl tiek daug dirbu. Bet neįmanoma nedirbti. Plotas didelis, o tvarką mėgstu“, – LRT laidai šypsodamasi sakė ji.
Dalia Teišerskytė tik kelioms dienoms per savaitę grįžta į sostinę, kur dirba LRT komisijoje. O visą kitą laiką leidžia gamtoje.
Visgi Dalia pripažįsta, kad po Seimo jai dar kurį laiką teko atremti didelę žmonių neigiamų komentarų laviną, jai gavus 15 tūkst. eurų išeitinę kompensaciją.
„Gavau labai puikią išeitinę ir dėkoju už tai žmonėms. Aš nemokėjau taupyti. Mama irgi tokia buvo – gauna pensiją ir 10 anūkų išdalina ar dovanų nuperka. Ir aš taip pripratau švaistytis nuo verslo laikų, manydama, kad kišenė niekada neprakiurs. Todėl ta išeitinė man buvo labai labai labai gerai. Šiaip net aš savo mašinos neturėjau, tai nusipirkau mašinytę ir laidotuvėms pasidėjau, kad vaikams nereiktų išlaidų turėti. Bet rašytoju sąjunga sakė, kad už savo pinigus laidoja, tai galėsiu išleisti kokioms kelionėms“, – juokėsi ji.
„Likimas pakankamai žiaurus man buvo. Aš niekada neturėjau jokių turtų, jokio užnugario. Todėl šiame gyvenime viską dariau su dideliu dėkingumu, ir tebedarau“, – priduria poetė.
Ir nors pasiūlymų grįžti į politiką sulaukia, sako viso to atsisakanti – metai nebe tie, dabar ji mėgaujasi laisve, nori pakeliauti, atsiduoti kūrybai.
Tačiau pastaruoju metu ji nėra tikra dėl savo gyvenamosios vietos. Prieš 10 metų įvykusios skyrybos privertė atsidurti ties išsekimo riba. Net ir dabar, kai po 30 metų trukusios santuokos, pasukus su vyru Anatolijumi Čupkovu skirtingais keliais, Dalia tikina, kad sudėti ne visi šios istorijos taškai.
„Žmogus skyryboms neduoda, o aš tekėti nesiruošiu irgi, tai kažkaip stabilu, man gerai, turbūt ir jam gerai. Aš jo nemačiau jau daug metų. Žinot, po visų tų dalykų aš numečiau 27 kg. Slėpiau visa tai. Kai žurnalistės vaikščiojo ir prašė pasidalinti, kokios dietos laikausi, tai pagalvodavau: tuoj kaip duosiu tau per galvą batą nusiavus arba pati nusišausiu. Buvo labai sunku ir labai blogai. Iš Seimo narių, niekas, žinoma, negaili, visi sakė, kad taip man ir reikia – reikėjo sėdėti namie ir virti košę.
Bet aš manau, kad gal gerai, kad taip atsitiko. Gal žmogus dabar laimingas, nes su manimi laimingam būti yra labai sunku. Aš labai reikli sau ir kitiems, vaikams buvau reikli“, – laidai „Stilius“ pasakojo ji.
Dalia prisipažįsta, kurį laiką ji buvo labai nelaiminga. „Aš visiškai valgyti negalėjau. Lyg kažkas liežuvį būtų užrišęs.... Bet kita vertus, tada buvau labai graži. Kai atvažiavo Ispanijos karalienė, mes fotografavomės, atsitiktinai buvau apsirengusi panašų kostiumėlį ir kažkas iš kolegų paklausė – kuri čia karalienė? Čia buvo mano liesumui komplimentas begalinis. Bet žinoma, geriau būti storam ir laimingam, nei liesam ir nelabai“, – sakė ji.
Tačiau viena ji neliko – šalia turėjo stiprų palaikymą: „Mane labai palaikė vaikai, mano draugės. Net važiuodavo su manim į Seimo bendrabutį nakvoti, nes buvo laikas, kai imdavau svirduliuoti ir nukrisdavau. Vieną kartą nukritau Seime prie medicinos kabineto durų. Buvo toks ir nervinis, ir fizinis išsekimas.“
O dabar ją neramina ir nuolatinis žinojimas, kad ji gali bet kada sulaukti žinios apie išsikraustymą tiek iš sodybos, tiek iš namų Kaune.
„Čia viskas mano pasodinta. 15 metrų ilgio eglės, pušys, kiparisai... Bus gaila, bet tai – ne mirtina dozė. Visa tai galima išgyventi ir be to gyventi. Svarbu, kad būtų sveikata. Aš jau nebeišgyvenu, jei reikės, tai išsikraustysiu. Kita vertus, kam man tokie namai ir žemės plotai“, – svarsto ji, ir tikina, kad jei reiktų, nusipirktų sau mažą namuką, prie kurio būtų žemės plotelis.
„Aš išmokau nedaryti tragedijos iš smulkmenos, esu pripratusi prarasti. Tokios buvo tremtyje patirtos esminės gyvenimo pamokos“, – prisimena poetė.
Nebesigręžioti atgal, eiti į priekį jai labiausiai padeda vaikai ir anūkai.
„Aš turėjau be proto išmintingą mamą, kuri sakydavo: džiaukis tuo, ką turi šiandien, nes rytoj gali neturėti. Tai aš labai džiaugiuosi tuo, ką turiu šiandien – savo paveikslais, gėlėmis, knygomis, obuoliais, giminėmis ir artimaisiais, fantastiškomis draugėmis. Aš buvau puolusi į neviltį, buvo toks momentas, man buvo gėda gyventi, buvo labai sunku. O dabar labai linksma“, – šypsojosi ji.
Nors Dalia Teišerskytė pripažįsta, kad namuose tikrai stinga vyriškų rankų, tačiau apie naujus santykius ji negalvoja.
„Žinoma, smagu būtų turėti draugą, ne vyrą. Norėtųsi turėti žmogų, kuriam ant peties galėtum paverkti. Nes dabar reikia į nuosavą pagalvę, tai yra žiauriai nemalonu“, – LRT laidai kalbėjo poetė.
