Apie žinomo Lietuvos žurnalisto, 2017-aisiais mirusio Roko Žilinsko darbų perėmimą Daiva Žeimytė-Bilienė iš pradžių pranešė savo feisbuko paskyroje. Pasakodama, kokią žinutę gavo iš Roko sesers, rašė, kad jai bus garbė ir malonumas įprasminti bičiulio atminimą.
„Sulaukus Roko Žilinsko sesės Monikos žinutės net širdį suspaudė. „Pagalvojau apie Roko darbų tęstinumą ir kilo mintis – gal tu norėtum jo viešojo kalbėjimo pamoką perimti? Perleisčiau tau jo paruoštas skaidres“, – rašė man Monika. Roko viešojo kalbėjimo pamokos buvo sulaukusios didelio populiarumo, jis man pasakojo, kad baigęs kadenciją Seime tam skirs dar daugiau dėmesio ir laiko.
Daug planų Rokas turėjo. Daug visko norėjo nuveikti. Žmonės miršta, deja. Bet jų planai, svajonės, vizijos, pradėti darbai lieka. Roko skaidres jau turiu. Puiki medžiaga. Ačiū, Monika! Kai tik atsiras galimybė gyviems susitikimams, Roko viešojo kalbėjimo pamokos grįš į auditorijas. Man bus didelė garbė ir malonumas taip įprasminti jo atminimą. Labai jo pasiilgau“, – socialiniame tinkle pasidalijo žurnalistė Daiva.
Jaučia didelę atsakomybę
15min susisiekus su D.Žeimyte-Biliene, ši neslėpė, kad pasiūlymas vesti Roko Žilinsko parengtas pamokas ją sugraudino. Ji sako vertinanti tai, kad žurnalisto sesuo išreiškė ja pasitikėjimą, todėl dabar jaučianti didelę, bet malonią atsakomybę.
„Sulaukus kvietimo sureagavau jautriai – ašaros riedėjo, visi prisiminimai apie Roką ir vėl sukilo. Tuoj bus ketveri metai, kaip jo nebėra. Tądien, kai Monika man parašė, visą laiką apie jį galvojau. Esu dėkinga, kad pasirinko mane. Pasistengsiu tęsti Roko misiją, nes baigęs Seimo nario kadenciją jis būtent tam planavo skirti daug dėmesio“, – pasakoja D.Žeimytė-Bilienė.
Tik pasidalinus įrašu, į žurnalistę kreipėsi ne vienas jo paskaitoje dalyvavęs žmogus. Juk jo paskaitos, seminarai visada sulaukdavo didelio dėmesio ir pasisekimo. Todėl D.Žeimytė-Bilienė svarsto, ar pati sugebėtų perteikti jo emocijas, nuotaikas – anot jos, Rokas buvo unikalus.
„Aš nesu Rokas Žilinskas. Nėra daugiau tokių žmonių, koks buvo jis. Niekada nebus. Tokie gimsta tik vieną kartą gyvenime.
Žmonės sakė, kad paskaitų metu jis pateikdavo ir daug pavyzdžių iš asmeninės patirties. Daug metų buvo žurnalistas, politikas, tad tos viešo kalbėjimo patirties turėjo daug.
Todėl suprantama, kad negalėsiu medžiagos pateikti taip pat, kaip jis, bet bandysiu tai padaryti per save, tuo pačiu prisimindama, koks buvo Rokas“, – atvirauja žurnalistė.
Skaidrės rastos tarp dokumentų ieškant medžiagos būsimai knygai
Daiva atskleidžia, kad kruopščiai parengtą pamokų medžiagą žurnalisto sesuo Monika rado visiškai netikėtai. Pasirodo, moterys dar nuo Roko mirties kartu rengia jam skirtą knygą, o tarp įvairių dokumentų, kuriuos naudoja kaip medžiagą knygai, rado ir viešojo kalbėjimo skaidres.
„Knygoje bus jo mintys, komentarai, kuriuos jis rašė. Interviu, kuriuos davė, nuotraukos. Artimiausių žmonių, su kuriais daugiausia bendravo, prisiminimai. Viskas bus sudėta į vieną leidinį“, – pasakoja laidų vedėja.
Nors knyga rengiama jau ne vienerius metus, Daiva sako, kad skubėti nėra ko – svarbu, kad darbas būtų atliktas kokybiškai.
„Jis pats mėgo knygas, buvo labai didelis eruditas, todėl norisi tokiu būdu įamžinti jo atminimą.
Galvojome, kaip dar galėtume jį priminti, nes jis pats turėjo daug planų padėti ir kovojantiems su alkoholizmu, norėjo įkurti viešąją įstaigą, kur galėtų konsultuoti žmones“, – kalba Daiva.
Pasiūlymas priminė apie kartu praleistą laiką
Kol kas apie tai, kada ketina rengti pamokas, Daiva negalvoja, o daryti to nuotoliniu būdu neketina. Žurnalistė bandys išlaukti ramesnių laikų, o iki tol susisieks su universitetais, leisiančiais jų patalpose studentams vesti paskaitas.
„Stengsiuosi, kad žinia kuo plačiau būtų paskleista“, – viliasi ji.
Daiva neslepia ir emocijų, kurias sukėlė netikėtai atsiradęs pasiūlymas – ji iškart pradėjo galvoti apie senesnius laikus, praleistus su bičiuliu, pačias įsimintiniausias akimirkas. O ypatingai išliko vienas ryškus prisiminimas, kuris buvo tapęs abiejų žurnalistų bendra tradicija.
„Turėjome mini tradiciją – susitikti išgerti arbatos su Napoleono pyragu, nes tai buvo jo skaniausias saldumynas. Tų pasisėdėjimų metu giliai šnekėdavomės apie gyvenimą.
Kartu praleidome daug smagaus laiko. Jis buvo labai geras draugas. Pasiilgau jo“, – šilčiausiais žodžiais apie buvusį draugą atsiliepė Daiva.
D.Žeimytė-Bilienė pabrėžia, kad ne šeima ir ne artimiausi bičiuliai privertė vienišu pasijusti Roką, bet jį supanti visuomenė. Žurnalistas jai ne kartą prisipažino, kad ne visi jo sprendimai buvo priimti tinkamai.
„Iki šiol širdį spaudžia prisiminus jo frazę, kad jis jautėsi labai vienišas. Iš tikrųjų, kaip pats sakė, „tai buvo tos pozicijos, kurioje jis buvo, pasekmė“. Jis ilgus metus sėdėjo eteryje, o tada nuėjo į Seimą. Sakė, kad pasirinktas gyvenimo būdas, profesija tuo pačiu jį atskyrė, padarė labai vienišu.
Tada jis nesuprato, ar žmonės bendrauja su juo kaip su Seimo nariu Roku Žilinsku, ar su Roku Žilinsku, ar su tiesiog Roku. Tas, matyt, jį šiek tiek spaudė“, – prisimena D.Žeimytė-Bilienė.
