„Mėgstu įvairialypį gyvenimą, jam reikia daug daiktų. Tad sakyčiau, kad esu priklausoma nuo daiktų“, – nevyniodama žodžių į vatą laidos „Daikčiukai“ pradžioje pasakė Kristina Radžiukynaitė-KaYra.
Aktorė atvira – daiktai jai teikia džiaugsmo, visi jie turi savo istoriją. Kiekvienas primena praėjusį gyvenimo etapą.
Kūryba susidomėjo vaikystėje
„Eilėraščius rašyti pradėjau dar pirmoje klasėje. Pirmąjį savo kūrybos sąsiuvinį pavadinau „Vaikyste“, jį papuošiau ir piešiniu“, – apie 2001-aisiais pradėtą rašyti užrašinę pasakojo KaYra.
Eilėraščiai KaYros galvoje gimdavo atsitiktinai, visi jie turi tam tikrą gyvenimo etapą, akimirką, situaciją apibrėžiantį pavadinimą: „Bažnyčia“, „Skauda ausį“, „Apie save“, „Draugai“. Būtent pastarąjį Kristina padeklamavo laidos žiūrovams.
Kūrybingumo gyslelės dainininkė neprarado iki šiol, tik dabar kuria ne eilėraščius, o dainas. Į jas perkelia visas savo mintis ir išgyvenimus.
Daugiau K.Radžiukynaitės-KaYros daiktų ir jų istorijų – dvyliktoje „Daikčiukų“ laidoje:
Paslaptingas plaukų segtukas
Į studiją KaYra atsinešė ir iki šiol mažiausią čia pristatytą „daikčiuką“. Tai – plaukų segtukas, kurį aktorė kaip suvenyrą pasiliko iš pirmojo miuziklo premjeros.
Oficialiai prisipažįstu, kad apsivogiau
„Dabar oficialiai prisipažįstu, kad apsivogiau. Šį segtuką pasibaigus spektaklio premjerai slapta išsiėmiau iš savo plaukų kuodo. Turiu tokį įprotį pasilikti dalelę svarbių gyvenimo akimirkų“, – videoprojekte kalbėjo Kristina Radžiukynaitė-KaYra.
Pirmasis miuziklas, kuriame Kristina vaidino, vadinosi „Kaip prasisukti versle be didelio vargo“, jo premjera įvyko Klaipėdos muzikiniame teatre.
KaYra pasakoja, kad plaukų segtukas iki pat šios dienos užima itin svarbia vietą jos prisiminimų dėžutėje. Joje ne tik prisiminimai ir įamžintos svarbios akimirkos, bet ir brangūs artimųjų dovanoti papuošalai, pirmieji bilietai į teatrą ir kita.
Išpildžiusi vaikystės svajonė
Į 15min studiją Kristina atsivedė ir savo Vakarų Škotijos baltąjį terjerą Bachą. Jis su dainininke gyvena jau trejus metus.
Vaikystėje Kristina turėjo šunį, tačiau buvo jam po kurio laiko kartu su broliu tapo alergiška: patirdavo astmos priepuolius, mėlynuodavo lūpos. Tėvams teko priimti vaikams skaudų sprendimą – išskirti vaikus su jų geriausiu draugu, kuris buvo kartu nuo pat gimimo. Galiausiai, užaugus, alergija praėjo.
„Visada galvojau, kad man įsigijus šunį jame įsikūnys mano buvusio šuns Arto dvasia. Nors sako, kad gyvūnai neturi sielos, aš, žiūrėdama Bachui į akis, matau Arto sielą“, – jautriai apie augintinį kalbėjo Kristina Radžiukynaitė-KaYra.
Dainininkė sakė, kad Bachas šiuo metu nėra pačios geriausios išvaizdos – jam gerokai ataugę plaukai, tačiau toks jis jau gražiausias, nes primena meškutį.
Žiūrėdama Bachui į akis, matau Arto sielą
Bachas ne tik gražus ir linksmas šeimos narys. Jis taip pat labai išdykęs. Per trejus gyvenimo metus Bachas jau spėjo sugraužti ne vieną porą batų, sisiojo ir kakojo ne tik ant kilimo, bet ir ant sofos. Būta ir atvejo, kai jis savo gamtinius reikalus atliko ant kaimynų lovos.
