„Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad daiktai gyvenime nėra svarbūs, tai tiesiog kažkokios nevertingos šiukšlės. Mūsų gyvenimuose jų ir taip per daug“, – paklaustas apie daiktų vertę gyvenime videoprojekte „Daikčiukai“ kalbėjo Mantas Petruškevičius.
Vienu geriausiu Lietuvos floristų tituluojamas Mantas atviras – daiktų prasmę ir vertę gyvenime jis suprato tik po kurio laiko. Ilgą laiką daiktus jis tiesiogine to žodžio prasme kaupė. Dabar dauguma tu daiktų tapo šiukšlėmis, jis pasilieka tik smulkmenas, kurios turi istorijas ir kelia prisiminimus.
Skudurai ar nevertingi daiktai man neteikia emocijų
Pradėjęs darbą televizijoje nusipirko auksinį rašiklį
„Skudurai ar nevertingi daiktai man neteikia emocijų. Koks nors rašiklis ar albumas, kurių pas mane daug namuose, sukuria daugiau vertės nei koks puodelis ar rėmelis“, – sakė M.Petruškevičius.
Daug prisiminimų floristui kelia paauksuotas rašiklis, kurį jis įsigijo būdamas vos devyniolikos už pirmuosius atlyginimus. Šį daiktą Mantas nusipirko norėdamas taip įprasminti debiutą televizijos laidoje „Mados reidas“.
„Stengiuosi jo nenaudoti ne dėl to, kad jis auksinis, daiktų nevertinu pagal pinigus, nenaudoju, nes kaip ir viską greitai pamesčiau, tai laikau saugiai namie“, – apie brangiai kainavusį rašiklį, kuriam išleido mažiausiai tris atlyginimus, pasakojo Mantas.
Juostelė atstoja talismaną
Tamsiai mėlyna juostelė M.Petruškevičių lydi kiekviename jam svarbiame gyvenimo etape. Mantas įsitikinęs, kad ji apsaugo jį nuo nesėkmių, padeda nugalėti nuovargį ir stresą.
„Vežuosi ją į keliones, kartu pasiimu į svarbius renginius – visada ją laikau prie savęs“, – sakė floristas.
Paslaptingą juostą, kurios vienoje pusėje tekstas, Mantas gavo dovanų nuo artimo draugo vienos kelionės po Europą metu daugiau kaip prieš aštuoniolika metų.
Daugiau M.Petruškevičiaus daiktų ir jų istorijų – septintojoje „Daikčiukų“ laidoje:
„Mėgstu tikrus dalykus, nemėgstu netikrumo, suvaidintų dalykų. Renkuosi ir vietas, kur įsigyti, man reikia emocijos, reikia kažkokio prisiminimo. Galbūt daliai žmonių ši juostelė atrodys primityvi ir neįdomi, bet kiekvienas mes pasirenkame savo talismanus“, – apie talismano svarbą kalbėjo Mantas.
Dar vieną talismaną, tačiau kiek mažesnį M.Petruškevičius nešioja ant rankos. Raudoną siūlą jis prieš dvidešimt metų specialiai parsivežė iš Izraelio.
Vaikystėje norėjo būti gydytoju
„Daikčiukuose“ Mantas Petruškevičius parodė ir tai, ko dar niekam iki šiol viešai nerodė – savo darželio laikų piešinius. Mantas įprastai labai nemėgsta kalbėti apie savo asmeninį gyvenimą, bet 15min skaitytojams parodė keliasdešimt savo vaikystės piešinių – visi jie kruopščiai sudėti aplanke, ant kurio užrašytas floristo vardas.
Visus šiuos piešinius Mantas nupiešė būdamas darželyje, tuomet jam buvo penkeri-šešeri metai. Įdomiausia tai, kad visuose juose figūruoja gėlės ir spalvos – tie dalykai, kurie M.Petruškevičių supa ir dabar.
„Vaikystėje svajojau būti gydytoju. Bet net ir gydytoją piešdavau su gėlėmis. Nepasukau į gydytojo profesiją, bet floristu tapau“, – šypsodamasis kalbėjo M.Petruškevičius.
Kas ateina iš vidaus, to neįmanoma išmokti
Savo talentą Mantas toliau lavino mokykloje – lankė dailės mokyklą. Tačiau floristas įsitikinęs, kad svarbiausia talentas, o mokykla gali padėti jį lavinti.
„Man patiko mokytis ir aš esu už žinių gavimą, bet niekas nesutrukdys ir neatstos to, kas tikra. Aš vertinu tai kaip tokią dovaną, kuri manyje buvo savaime ir liks“, – apie talentą, kurį pripažįsta visa Lietuva, kalbėjo floristas ir pridūrė: „Kas ateina iš vidaus, to neįmanoma išmokti.“
Piešinių aplanką Mantas vadina svarbiausiu ir vertingiausiu daiktu. Tačiau tai relikvija, kurią jis varto nedažnai. Bet vaikystę prisimena dažnai, nes ji, pasak Manto, buvo graži. Dalį piešinių Mantas planuoja sudėti į dekoro knygą, kurią planuoja išleisti artimiausiais metais.
„Mano darbas kaip tapyba. Turiu būti su gėlėmis atviras, tikras, turbūt todėl išeina tokios gražios kompozicijos. Čia lygiai tas pats kas tapyti paveikslą“, – videoprojekte „Daikčiukai“ kalbėjo M.Petruškevičius.