Paklausime to, kas greičiausiai rūpi daugeliui: kam jums reikėjo kūdikio? Abu turite po du vaikus, todėl galite gyventi tik sau ir mėgautis vienas kitu.
Antanas: Iš pradžių mes taip pat manėme, kad gyvensime dėl savęs. Bet savo žmoną per daug myliu, kad galėčiau tik mėgautis buvimu su ja. Noriu ką nors bendro palikti ir gražiu gyvenimu džiaugtis bent jau trise. Mano vaikai Indrė ir Tomas suaugę, Dainos Lukas irgi tuoj išeis iš namų. Marijai – dešimt metų ir tuoj pradės rūpėti draugės, kosmetika, drabužėliai. Supratau, kad greitai nebebus kuo rūpintis. Mažas vaikas – tai džiaugsmas, švelnumas, kiek sugebi duodi, tiek gauni atgal ir dar daugiau. Aš gerai jaučiuosi, gyvenu sveikai, todėl mano amžius negali būti kliūtis turėti daugiau vaikučių.
Daina: Man taip pat smalsu pamatyti, koks bus mūsų meilės vaisius. Bendro gyvenimo pradžioje su Antanu neretai kalbėdavome, kad turime visas sąlygas gyventi tik sau ir džiaugtis vienas kitu, gražiais mūsų santykiais, bet po kurio laiko vis dažniau kildavo minčių – kas yra gyvenimas sau? Argi vaikas gali trukdyti, jeigu tarp vyro ir moters yra meile, supratimu ir pagarba pagrįsti santykiai. Taip, kažkada sakėme, kad neplanuojame bendrų vaikų, tačiau nuomonė keičiasi ir dabar, man atrodo, gyventi tik sau – per daug egoistiška. Mažylis mums tikrai netrukdys, juo labiau nesugadins tarpusavio santykių. Tokiam vyrui kaip Antanas būtų nuodėmė negimdyti vaikų. Jis labai juos myli, moka bendrauti, turi begalinę kantrybę. O dėl Antano amžiaus pavyduoliai tegul nesuka galvos. Ne kiekvienas trisdešimtmetis su juo galėtų lygintis fizine forma.
Interviu su Daina ir Antanu Bosais ir išskirtinė fotosesija – šios savaitės „Žmonėse“
