Donatas ir Dainė Baumilos krikštynų ceremonijos vietą ir datą saugojo tarsi po devyniais užraktais. Krikštynos jiems – ypatinga ir intymi šventė, todėl joje pakvietė dalyvauti tik pačius artimiausius draugus ir šeimos narius. Taip, kaip arčiausia prie širdies.
„Ir Smiltės krikštynose dalyvavo tik patys brangiausi, šios tradicijos norisi laikytis ir dabar. Kiekvienas renkasi, kaip nori surengti šią šventę – mes norėjome privatumo“, – 15min sakė D.Baumilė.
Jaukią ceremoniją Baumilos surengė likus savaitei iki rugsėjo pirmosios – dienos, kai Mėta išvydo pasaulį. Ir nors turėjo planų šventę apjungti, suprato – švenčių atžvilgiu nevalia taupyti. Gi kuo jų daugiau, tuo geriau. „Buvau pasiūliusi šią dieną pakrikštyti ir sesės vaiką, tačiau galiausiai nusprendėme – dar viena šventė tikrai nepamaišys“, – juokėsi moteris.
Tik nuo pat pradžių Donatas ir Dainė Baumilos žinojo – didžiausią dėmesį jie skirs emocijoms. Jie nesuko galvos nei dėl dekoro, nei šventinės aprangos. Gi šią dieną visas dėmesys skirtas tik mažajai Mėtai ir jos krikšto tėvams.
Jų pirmagimės Smiltės krikšto tėvais tapo jaunesnioji Dainės sesuo Rūta Žibaitytė ir Donato brolis Vaidas Baumila, o mažosios Mėtos krikštatėviais patikėta tapti viduriniajai sesei ir jos antrajai pusei.
„Tik galiu pasakyti, kad ilgai sukti galvos, kas taps krikšto tėvais, tikrai nereikėjo. Iš karto žinojau. Ir labai džiaugiuosi, nes sesuo labai laukė šių pareigų. Ji labai myli vaikus, turi nuostabias mamos savybes“, – sakė D.Baumilė.
Vis dėlto diskusijos dėl krikšto vardo tęsėsi iki paskutinės dienos. Šeima svarstė dukrą pakrikštyti Paulinos vardu, vis dėlto galiausiai apsisprendė – bus Marija. Jai krikštą suteikė kunigas Algirdas Toliatas.
„Galvojome, į ką gi mūsų mažoji panašiausia. Mano amžinatilsį močiutės sesuo buvo Marija, ją vadino Maryte, o kai ji išėjo, kaip tik užsimezgė Mėtos gyvybė. Supratome, kad jos turi ir nemažai charakterio panašumų. Abi labai nuoširdžios, draugiškos, šiltos. Džiaugiuosi, kad dukra turės reikšmingą krikšto vardą. Pati savo trečią vardą pasirinkau tetos garbei, tikiu, kad taip močiutė dukrą saugos iš aukščiau“, – pasakojo D.Baumilė.
Tiesa, savo sesei D.Baumilė dėkinga ne tik už tapimą jos dukters krikšto mama, bet ir didžiulę pagalbą organizuojant šventę. Būtent sesuo surado bažnyčią, kunigą, pasirūpino smulkiausiomis detalėmis. Kitaip tariant – stengėsi, kad jaudulio kupiną dieną Donatas ir Dainė tiesiog galėtų džiaugtis kiekviena akimirka.
Visgi pasiruošimo metu rankų sudėjusi ir Dainė nesėdėjo. Ji juokdamasi pasakoja, kad kelionės į Londoną metu, kur vyko pamatyti mylimo atlikėjo Justino Timberlake'o, spėjo ir parduotuves aplakstyti.
Pasirodo, kad vienoje iš didmiesčio parduotuvių ji rado sukneles ne tik sau, šventės kaltininkei, bet ir sesės vaikams. Gi kai žinai, ko ieškai, ilgai netrunki. O Dainė norėjo, kad krikštynų dieną vyrautų švelni gama ir paletė.
„Buvome visos mergaitiškos, moteriškos“, – šyptelėjo Dainė.
Su vyrais buvo kiek kitaip – Donatas Baumila kostiumą įsigijo likus vos kelioms dienos iki krikštynų.
Ir nors šventės kaltininkams krikštynos yra kupinos įvairiausių emocijų, Dainė Baumilė nė kiek nesijaudino. Tėvai nuo mažens pratino dukras prie žmonių, su jomis lankėsi viešuose renginiuose. Jos abi – kalbios, bendraujančios ir nieko nebijančios damos.
„Net seneliai užsuka pasisemti energijos iš Mėtos. Ji visuomet šypsosi, visą laiką laiminga, neverkia, nezyzia. Turėtų būti rimta priežastis jai susigraudinti. Tikrai labai fainas vaikas“, – juokiasi moteris.
Taigi į kurį iš tėvų dukra panašesnė? „Seneliai pasakojo, kad aš buvau tikra saulytė. Atsikeldavau su šypsena ir visą dieną ji nesitraukdavo.
O kai dukros – tarsi dovana, pasvajoti apie gausesnę šeimą irgi lengviau. „Būti dviejų vaikų mama kol kas yra labai nuostabu. Smiltė savarankiška, su Mėta irgi lengva, viskas atrodo labai paprasta. Ir tie metai labai greitai prabėgo. Tikrai pakalbame apie dar vieną vaiką. Ir kaip bebūtų keista, Donatas mielai norėtų dar vienos mergaitės. Tada galėtų būti apsuptas tarp moterų. Na, bet pagyvensime, pamatysime, – šypteli D.Baumilė.
