Neringa Čereškevičienė
„Dabar atėjo laikas paliūdėti“
Žiūrovų ir komisijos balsai lėmė, kad pirmasis ginklus turėjo sudėti ir chorų mūšį palikti Baltasis Vilniaus choras. Nemalonią akimirką jo vadovės Neringos Čereškevičienės veidą puošė šypsena: „Mums pasisekė, kad išeiname pirmi. Kristi iš aukštai yra skaudžiau.“
Deja, kitas rytas ne visada išaušta šviesesnis. „Aišku, kad nusiminėme, – paklausta, kaip jaučiasi choristai, apmaudo neslėpė Neringa. – Mūsų chore daug jaunų žmonių, tad po laidos teko padirbėti psichologe. Kol kas nuotaika tokia, kad nieko nesinori. Galbūt vėliau susitiksime ir nuspręsime, ką veiksime ateityje. Dabar atėjo laikas paliūdėti.
Vadovauti chorui yra didelis malonumas. Labai susidraugavome, kiekvienąsyk su džiaugsmu laukdavome repeticijų, o aš visada sakiau, kad didžiausia šventė yra pats procesas. Kiekvienas įsigijome po šešiolika naujų draugų, tai yra didžiausias mūsų laimėjimas. Nepaisant to, labai gailiuosi, jog sutikau dalyvauji šiame projekte. Ateityje manęs tikrai neišvysite panašiu amplua“, – patikino „Tele–bim–bam“ vadovė.
 |
| TV3 nuotr./Augustė Vedrickaitė |
Augustė Vedrickaitė
„Aukso viduriuko dar nesuradau“
Po lemtingojo iškritimo vakaro šiokia tokia sumaištis kilo ir dainininkės Augustės Vedrickaitės vadovaujamame Auksiniame Utenos chore. „Kartais Augustės per pasirodymus būna per daug, kartais per mažai. Aukso viduriuką surasti, pasirodo, ne taip lengva, – atvirauja dainininkė. – Visgi bet koks spyris yra gerai – griežtesnis komisijos žodis ir baimė iškristi, manau, choristams plačiau atvėrė akis, nuo šiol jie stengsis dar labiau. Apskritai aš labai gerai leidžiu laiką. Visai nesvarbu, geros emocijos ar blogos, jos priverčia pasijusti žmogumi.
Vadovauti chorui nesunku, nes dauguma yra jaunimas, dar neatpratęs klausytis ir mokytis. Galų gale juk mes visi – aš, mokytojai ir choristai – susirinkome niekieno neverčiami, todėl ir trykštame nesuvaidintu entuziazmu, nesiskundžiame, kai reikia repetuoti iki pat išnaktų. Glosto širdį, kai girdi, kad net po ilgos darbo dienos per pertraukėles netyla juokas“, – džiaugiasi Auksinio choro generolė.
 |
| TV3 nuotr./Liudas Mikalauskas |
Liudas Mikalauskas
„Išsiskirti iš minios yra gerai“
Tauragės kraštui atstovaujantis operos solistas Liudas Mikalauskas neslepia – įsiūlyti chorui klasikinę muziką nelengva. „Po pirmosios laidos, kai nelabai palankiai buvome įvertinti, teko pakovoti su choristais. Aš pirmenybę teikiu klasikinei muzikai, trokštu atiduoti duoklę savo specialybei, o jie nori dūkti, džiazuoti. Tad nelengva įrodyti, kad būti truputėlį kitokiems yra gerai, – guodžiasi Ugninio choro generolas. – Laimė, per antrąją laidą pakilome į antrąją vietą – visų niūrios nuotaikos bematant išsisklaidė, vėl sugrįžo noras dirbti, kurti ką nors gražaus.
Kaip ir kiekviename chore, manajame tik kai kurie žmonės skaito natas. Su tais, kurie jų neskaito, daugiausia problemų. Tačiau visi gabūs ir balsingi, puikiai mokantys atskleisti savo emocijas. Tik labai svarbu mokėti rasti kelią į jų širdis.“
 |
| TV3 nuotr./Justinas Lapatinskas |
Justinas Lapatinskas
„Sunkiai dirbant viskas įmanoma“
„Esame patenkinti, kad likome. Kol kas sau keliame tik tokį reikalavimą, – kaip visada atviras Oranžinio Alytaus choro generolas Justinas Lapatinskas. – Man nelabai patinka scenoje būti vienam, o su choru jaučiuosi labai gerai.
Esu užkietėjęs dzūkelis, nerimavau, ar ir šiemet neatsiras drąsuolio, kuris ryžtųsi surizikuoti ir į kovą vesti mano kraštiečius. Kaip matote, juo tapau pats. Argi galėjau atsisakyti tokios galimybės?“ – svarsto dainininkas.
„Turiu ne tik puikius choristus, bet ir nepakeičiamą profesionalių pagalbininkų komandą, todėl darbas vyksta labai sklandžiai: susitinkame, aptariame ir kimbame į darbus. Žinoma, ir prieš projektą daug repetavome, ir dabar visus vakarus aukojame dainavimui, bet choristai nepavargsta ir nepraranda ryžto. Supranta, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti gerų rezultatų.“
 |
| TV3 nuotr./Deivydas Zvonkus |
Deivydas Zvonkus
„Konkurentams į batus smeigtukų nededame“
Santūrusis Smaragdinio Telšių choro generolas Deivydas Zvonkus savo choro rezultatais taip pat džiaugiasi. „Tam tikrų subtilybių vadovaujant jaunam choristų būriui, be abejo, išvengti neįmanoma, bet kol kas visi elgiasi geranoriškai. Pasibaigus projektui, reikės šiek tiek investuoti į savo poilsį, bet nesigailiu sutikęs dalyvauti. Kai rezultatai neblogi, nuovargis pasimiršta“, – entuziastingai nusiteikęs D. Zvonkus.
„Chorų karai“ – unikalus projektas. Ši patirtis man labai įdomi ir naudinga, skatina tobulėti, mokytis greitai priimti sprendimus, reikalauja daug kūrybinio darbo. Ir tai yra puiku, nes aš mėgstu iššūkius.
Konkurencija yra visur ir visada, bet chorų generolai jau seniai pažįstami – šnairuoti vieniems į kitus koridoriuose būtų juokinga. Vieni kitų drabužių neslepiame, smeigtukų į batus nededame, mikrofonų prieš einant į sceną nesukeičiame. Tie, kurie prastesni, nubyrės patys. Laikas parodys...“
 |
| TV3 nuotr./Stano, D.Zvonkus ir J.Lapatinskas |
Stanislovas Stavickis-Stano
„Mes atėjome ne kovoti“
„Patirtis rodo, kad už Vilnių vilniečiai niekada nebalsuoja. Apskritai Vilniaus choro niekas nepalaiko. Todėl nuo pat projekto pradžios savo choristus nuteikiau, kad į „Chorų karus“ ateiname ne kovoti, o kuo geriau ir gražiau pasirodyti ir išnaudoti tą minimalų laiką, kurį turime. Iškritimo vakarą atsidūrę ketvirtoje vietoje, buvome šokiruoti. Be galo didžiuojuosi ir esu dėkingas žmonėms, kurie balsavo“, – kritikos Vilniaus publikai negaili Tarptautinio sidabrinio Vilniaus choro generolas.
„Esu dirbęs su įvairiais atlikėjais, grupėmis, bet su choru susidūriau pirmą kartą. Tai nauja, vertinga patirtis. Nebūčiau gailėjęsis net tada, jei būtų tekę pasitraukti. Ir kuo toliau, tuo labiau džiaugiuosi. Visgi kartais su choristais būna žiauriai sudėtinga rasti bendrą kalbą, nes mano būryje labai skirtingo amžiaus publika. Jauniausiam – penkiolika, vyriausiam – šešiasdešimt penkeri. Patikėkite, trijų kartų skirtumas tarp atlikėjų – tikras iššūkis generolui.“
 |
| TV3 nuotr./Danguolė Beinarytė |
Danguolė Beinarytė
„Muzika – neišsenkantis energijos užtaisas“
Burgundiškajam Kauno chorui sėkmė nepaliauja šypsotis – prisistatymo ar lemtingąjį iškritimo vakarą – kauniečiai be skrupulų šluosto konkurentams nosis ir neužleidžia lyderių pozicijų. Akivaizdu, kad žmonių didele balsų persvara Kauno choro generole išrinkta, o dabar nuoširdžiai žiūrovų palaikoma KTU akademinio choro „Jaunystė“ vadovė Danguolė Beinarytė ryžtingai nusiteikusi įgyvendinti dar prieš projektą duotą pažadą: „Dėsime visas pastangas, kad mus lydėtų sėkmė. Kauno choras gali pakartoti praėjusių metų triumfą!“
„Kiekvienas tikisi laimėti, bet fortūna pasirenka tą, kurį labiausiai myli. Stengiamės iš visų jėgų ir širdies, nes mylime muziką ir gyvenimą, – tikina chorvedė, visada trykštanti gera nuotaika. – Geros nuotaikos semiuosi iš dainininkų ir iš muzikos. Ji niekada neapgauna. Muzika – neišsenkantis energijos užtaisas.“
Žiūrovų nuomonė
Sigita Blažauskaitė
„Man labiausiai patinka Kauno choras, tik dėl jo ir žiūriu visą šį „spektaklį“. Nemeluosiu, nebalsuoju, bet mylimą chorą palaikau morališkai. Man labai patinka Kauno choro vadovė Danguolė Beinarytė. Ji labai talentinga ir kūrybinga. Gražių žodžių negaila ir gana griežtai komisijai. Daug įdomiau projektą žiūrėti, kai atlikėjai gauna konstruktyvios ir teisingos kritikos, o blogieji pasirodymai nevertinami devintukais.“
Vilmantas Žilinskas
„Jau senokai susiformavęs įprotis sekmadienio vakarą praleisti ramiai, namie, dažnai ir prie televizoriaus. Čia TV3 laiku ir vietoje man „ant lėkštutės“ padeda „Chorų karus“. Taigi sekmadieninis „prime time‘as“ paverčia mane dar vienu jų žiūrovu. Už ką sergu? Neturiu vieno favorito. Labiausiai simpatizuoju Utenai (nes ji netoli mano gimtųjų Zarasų), Kaunui (dėl charizmatiškosios generolės ir bene choriškiausio choro) ir Deivydo Zvonkaus chorui, puikiai išreiškiančiam šio kompozitoriaus idėjas.“
Simona Jankauskaitė
„Praėjusiais metais Raigardas Tautkus ir Šampaninis Kauno choras neabejotiną lyderių poziciją užėmė nuo pat pirmosios laidos. Šiais metais savųjų favoritų dar nesurandu. Tiesą pasakius, tikėjausi geresnių pasirodymų ir didesnių įspūdžių. Galbūt kartelė buvo kilstelėta per aukštai... Be abejo, labai smagu nors kartą per savaitę pasiklausyti šauniai atliekamų dainų. Iš jaunųjų choristų drąsiai galėtų pasimokyti ir vadinamosios mūsų muzikos žvaigždės, ant scenos lipančios skambant fonogramai.“
