– Audriau, Jūs savo „Instagram“ paskyroje paskelbėte norįs atiduoti nebedėvimus savo drabužius. Kas paskatino imtis šių veiksmų?
– Viskas prasidėjo nuo to, kad tvarkiausi savo spintą ir atradau daug nenešiojamų rūbų. Jie buvo seniai užmiršti. Dažnai būna, kad žmonės susikuria kažkokį drabužių derinį ir jį nešioja ilgą laiką, o kitos aprangos nedėvi, nes ji netinka prie pamėgto stiliaus. Revizuodamas spintą atradau daugybę tokių rūbų. Surinkau 3 ar 4 pilnus maišus marškinių, marškinėlių, džinsų, liemenių ir pan. Nesinorėjo jų tiesiog išmesti, todėl paklausiau savo sekėjų socialiniuose tinkluose, ką jie daro su savo nenešiojamais apdarais.
– Ką pasiūlė Jūsų gerbėjai?
– Parašęs žinutę socialiniuose tinkluose, susilaukiau daug asmeninių žinučių su įvairiais patarimais, kaip galima panaudoti rūbus antrą kartą, kur juos reikėtų padėti ar atiduoti. Žmonės parašė apie šeimas, kurios sunkiai verčiasi, kurioms stinga pinigų aprangai. Taip pat pasiūlė įvairių pelno nesiekiančių organizacijų, kurios mielai priimtų mano rūbus. Be to, tik tuomet sužinojau, kad kai kurie prekybos centrai irgi priima dėvėtus drabužius, juos perdirba ir iš jų gamina naujus.
Aš manau, kad kiekvienas žmogus tam tikrame gyvenimo etape susimąsto apie atsakingą vartojimą ir ima atitinkamai elgtis. Nesinori tiesiog išmesti drabužių, kurie dar tinkami dėvėti. Kažkas juos dar gali nešioti ir nepirkti naujų. Išmesti dar gerus rūbus būtų tiesiog neatsakinga. Todėl džiaugiuosi, kad mano sekėjai aktyviai atsiliepė į paskelbtą žinutę ir parodė, kad pritaria mano aplinkosauginiam požiūriui.
– Ar dalinatės drabužiais su savo šeimos nariais?
– Aš augau trijų berniukų šeimoje, turiu vyresnįjį ir jaunesnįjį brolį. Tarp manęs ir vyresniojo brolio yra tik pusantrų metų skirtumas, tad aš nuo pat mažens nešiodavau jo kelnes, marškinėlius, džemperius, avalynę. O jauniausiajam broliui jau atiteko ne tik mano, bet ir brolio rūbai, kuriuos ir aš spėjau padėvėti. Taip elgiasi ir visa mūsų giminė – mes visi tarpusavyje keičiamės ir dalinamės tuo, ko jau nebenešiojame.
– Projektas „Darnūs namai“ skatina atsakingai vartoti ir daiktus prikelti antram gyvenimui. Ar teko pačiam perdaryti kokius nors nebenaujus rakandus ir panaudoti ne pagal pirminę paskirtį?
– Visai neseniai pamėginau perdaryti savo kelnes. Jos buvo jau labai suplyšusios per kelius ir reikėjo išmesti. Bandžiau iš tų kelnių padaryti šortus. Bet prisipažinsiu, kad man nelabai pavyko. Šortų klešnės išėjo skirtingo ilgio. Kai mėginau taisyti, buvo tik dar blogiau. Šis bandymas buvo nesėkmingas, bet manau, kad bus kitų kartų, galbūt sėkmingesnių.
– Yra žmonių, kurie galvoja, kad apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse yra gėda. Ar lankotės jose?
– Mūsų šeima niekada negyveno labai pasiturinčiai, niekada nebuvome labai turtingi. Kai augome, mama aprangą mums kartais pirkdavo dėvėtų drabužių parduotuvėse. Tai man niekada nebuvo naujiena, nors būdamas mažas tuo nesigirdavau. Tačiau dabar aš nesigėdiju to fakto. Dėvėtų rūbų parduotuvėse randu labai gerų ir svarbiausia – unikalių dalykų. Pavyzdžiui, visai neseniai nusipirkau žinomo prekinio ženklo džinsinį švarką. Manau, kad jis paprastoje parduotuvėje kainuotų apie 70-80 eurų, o aš už jį sumokėjau vos 1,5 euro. Parduotuvės „iš antrų rankų“ padeda ne tik sutaupyti pinigų, bet ir bent truputį apsaugoti pasaulį nuo papildomos taršos.
– Ar Jūsų šeima draugiška aplinkai, ar rūšiuojate atliekas?
– Pirmą žingsnį kažkada padarė mano mama, būtent ji pradėjo rūšiuoti atliekas. Nusipirko kelias šiukšlių dėžes ir sėkmingai rūšiuoja iki šiol. Aš pats jau nebegyvenu su tėvais daug metų, bet džiaugiuosi, kad ji rodo tokį gerą pavyzdį savo vaikams ir mus išmokė tvarkyti atliekas bei vartoti atsakingai.
– Gyvenate vienas ir turbūt ruošiate maistą vienam žmogui, po nedaug. Ar pavyksta išvengti maisto likučių, kuriuos tenka išmesti?
– Taip, gyvenu vienas ir man maisto nereikia daug. Jeigu mano mamos šaldytuvas visada yra pilnas produktų, tai maniškis – beveik tuščias. Stengiuosi nešvaistyti maisto, jo nepripirkti per daug, o pasigamintą patiekalą perdaryti bent jau antrą kartą. Nesinori vėl valgyti tų pačių ryžių, kuriuos pasigaminau ryte. Tačiau, kai į juos įdedu kiaušinį, daržovių ir viską apkepu arba padarau troškinį, pavyzdžiui, su konservuotais pomidorais ir vištiena, išeina jau kitas patiekalas, kuri mielai suvalgau, ir maisto likučių nereikia išmesti.
– Tapote projekto „Darnūs namai“ ambasadoriumi, stengiatės vartoti atsakingai. Ar bandote tuo užkrėsti ir savo gerbėjus?
– Puiku, kad dabartinė interneto era skatina žmones rūpintis aplinka. Būtent internetinėje erdvėje visi galime labai plačiai skleisti aplinkosaugines idėjas, rodydami savo pavyzdį ir skatindami kitus juo sekti. Džiaugiuosi turėdamas didelį sekėjų būrį socialiniuose tinkluose ir savo įrašais galiu paskatinti juos keistis. Kai paskelbiau žinutę, kad atiduodu drabužius, sulaukiau atsiliepimų, kad elgiuosi tinkamai, esu sektinas pavyzdys. Dėl to mielai prisidedu prie aplinkosauginio projekto „Darnūs namai“ ir tikiuosi, kad atsakingo vartojimo pasekėjų daugės.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
