Prieš pusę metų Ilja Aksionov dalyvavo mamos gimdyme. Jis pirmas išvydo savo mažąją sesutę Uljaną, taip pat tris mėnesius prieš gimdymą nuolat rūpinosi ir padėjo mamai.
„Per tą laiką suvokiau, kaip reikia rūpintis kitais, kad reikia galvoti ne tik apie save. Tas laikotarpis mane sustiprino, padidino meilę šeimai, manau, tapau atsakingesnis ir pareigingesnis, juk ir pats kažkada turėsiu savo vaikų“, – pasakoja Ilja.
Brolį ir sesę Aksionovus skiria net 17 metų. Fotosesijoje Ilja užfiksavo kūdikystės ir jau beveik suaugusio žmogaus akimirkas. Ilja vasarą sukaks 18 metų. Vaikinas juokauja, kad jis pavydi mažajai sesutei, nes ji turi viską: savo mašiną-vežimėlį, vairuotojus-vežėjus, reguliariai maitinasi, niekuo nereikia rūpintis, viskas už ją padaroma (šypsosi).
Paprašytas papasakoti plačiau, Ilja sutiko pasidalinti sesės gimimo įspūdžiais: „Sesė gimė mėnesiu anksčiau ir viskas buvo labai netikėta. Ta diena atrodė kaip sapnas. Kai palydėjau mamą į ligoninę, dar nubėgau į namus paimti daiktų, gyvenam šalia gimdymo namų. Kai grįžau, mamą ruošė išvežti į gimdymo palatą. Man leido įeiti į gimdymo skyrių, bet toliau nenorėjo įleisti. Mes su mama buvome sutarę, kad aš dalyvausiu gimdyme, reikėjo tik jos leidimo. Taigi buvau įleistas. Palatoje jaučiau jaudulį. Kai viskas prasidėjo, aš supratau, kodėl mama sakė, kad nėra stipresnio skausmo už gimdymo skausmą. Buvo baisių momentų, norėjau kažkuo padėti, pagelbėti, bet, deja, nieko negalėjau padaryti. Teko tik žiūrėti ir laukti. Kad nebūtų dar baisiau, pradėjau su mama juokauti ir kvėpuoti kartu, kad kažkaip palengvėtų situacija, bent jau man, nes mama tuo momentu mažai reagavo į aplinką. Ir netrukus tas momentas atėjo – pamačiau ką tik gimusią sesę. Apsiverkiau. Tai tikrai gyvenimo stebuklas“.
