Ar dainininke svajojai tapti nuo mažens?
Visad mėgau būti dėmesio centre ir nuo mažų dienų troškau būti scenoje, tačiau bėgant laikui pasidariau drovi asmenybė, tad ir scena mane pradėjo gąsdinti. Labai dėkoju savo broliui Linui, kuris nuolat mane palaikė ir drąsino neatsisakyti savo svajonės. Jis visad sakė, jog esu talentinga ir tvirtino, kad mano gyvenimas privalo būti susietas su scena. Būtent jo tikėjimas manimi ir besąlygiškas skatinimas mane ir pastūmėjo būti ten, kur esu dabar – scenoje, kur jaučiuosi puikiai ir savo dainomis galiu džiuginti kitus.
Didžiausia tavo muzikinė svajonė yra...?
Vis pasvajoju, kad būtų nuostabu vieną dieną surengti pasaulinio lygio koncertą… bet reikia daug ir sunkiai dirbti, įrašyti naujų dainų, naujų hitų, kad svajonė taptų realybe.
Ar turi autoritetą, kuriuo žaviesi?
Man patinka amerikiečių dainininkė Christina Aguilera, tačiau liūdna, pastaruoju metu jos dainos žavi vis mažiau... Labai žaviuosi Amy Winehouse (aut. skandalingoji britų dainininkė, mirusi 2011 metų liepos 23 dieną) muzika ir išskirtiniu jos balso tembru, mėgstu dainuoti jos dainas, nes tiek muzika, tiek ir tekstai be galo gražūs ir prasmingi.
Sunkumai ir malonumai būnant muzikiniame pasaulyje
Sunkumas gal būtų toks, kad vis dar klaidžioju muzikos stiliuose ir dėl to yra sudėtingiau suformuoti savo ištikimų klausytojų ratą. Na, o malonumas vienas ir pagrindinis – kai kiekvieną kartą lipu ant scenos.
Kuo užsiimi kai nedainuoji?
Išties, daug laiko užima studijos. Esu savimi patenkinta, nes viskas praėjo sklandžiai: Vilniaus kolegijoje, menų fakultetete įstojau pirmuoju numeriu ir esu populiariosios muzikos – džiazinio ir estradinio dainavimo specialybės studentė. O ištaikius laisvą laiką leidžiu su draugu, kartais Klaipėdoje, kartais Vilniuje, o kartais Utenoje pas mano tėvus.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eglė Jakštytė |
Ar esi iš didelės šeimos?
Esu iš nemažos šeimos: turiu dvi nuostabias seses ir brolį. Labai ilgiuosi tėvų ir visų šeimos narių, juk aš didžiąją laiko dalį praleidžiu Vilniuje, o jie visi lieka Utenoje, taigi grįžimas namo man yra didžiulė šventė.
O gal Eglė jau ir apie savo šeimą kada pagalvoja?
Kol kas savo šeimos dar nenoriu, bet žinoma, apie ją pagalvoju… Norėčiau turėti daug gražių vaikučių – pati augau didelėje šeimoje, taigi galiu tvirtai pasakyti, kad kuo didesnė šeimyna, tuo linksmiau gyventi!
Kaip save įsivaizduoji po 10 metų?
„Hmmm… Na, po 10 metų man bus 31-neri, tikriausiai vienoje rankoje laikysiu mažylį, kitoje – mikrofoną“, – svajingai ir su plačia šypsena atsako žavioji Eglė.
Daug vilčių dedu į muzikinį projektą „X faktorius“ – atrankoje jau sudalyvavau, tad belieka tikėtis ir laukti kvietimo dalyvauti.
Kas yra didžiausi tavo kritikai?
Kai esi žinomas žmogus iš aplinkinių kritikos sulaukiu tikrai nemažai, bet nevisada ta kritika yra teisinga ir reikalinga. Po truputį auginu storesnį odos sluoksnį, kad nepakenktų ir galėčiau ramiai reaguot. Visgi, yra vienas kritikas, kurio žodžius visada išklausau ir pritaikau – tai mano mylimas brolis Linas. Jis mane labai gerai pažįsta ir žino, ką aš sugebu, ko ne, kokia aš esu. Jo patarimai ne vieną kartą padėjo įvairiausiuose gyvenimo keliuose ir posūkiuose, už ką esu jam labai dėkinga.
Ar turi, ar galbūt turėjai scenos baimę?
Juokingiausia, kad visada, kai laukia svarbus koncertas ar filmavimas bijau pamiršti dainos žodžius, nors ir puikiai juos moku. Niekaip negaliu atsikratyti nerimo, kad galiu kažką supainioti, ar ne taip sudainuoti. Gerai, kad ši baimė niekad nepasitvirtina ir viskas praeina sklandžiai.
Linksmiausias įvykis koncertuojant…
Kartą scenoje pamečiau aukštakulnį batelį, tuo metu juokinga nebuvo, bet pažiūrėjus vaizdo įrašą visad linksmai pasijuokiu.
Ar daug gėlių gauni nuo gerbėjų?
Gėlių tikrai gaunu, kartais nešuosi glėbiais, kartais mažiau – priklauso nuo publikos, bet galiu pasakyti, jog Lietuvos vyrai yra tikri džentelmenai.
Laiminga esi, nes..
Turiu mylimą žmogų šalia, didžiulę šeimą, gyvenu aktyvų ir įdomų gyvenimą. Džiaugiuosi, kad turiu puikių draugių, kurias labai myliu, darau tai, kas man patinka, esu sveika, mylima ir labai laiminga!
Eglė Jakštytė „Skrendi“:
