Eva džiaugiasi, kad įsidarbino rimtoje didžiulėje įmonėje, kur atlieka kanceliarinį darbą administravimo skyriuje, tvarko dokumentus. Juk ji – viena iš nedaugelio muzikantų, dainininkų, kurie gyvena tik iš muzikos.
„Labai pavargau nuo tokio gyvenimo, nuo sezoninio, niekada neprognozuojamo uždarbio... Kiekvieną kartą galvok, ar tikrai užteks, apie santaupas net kalbos nebuvo... Tokia įtampa nėra maloni ir lengvai pakeliama. Be to, kai auga vaikai, turi galvoti ne tik apie save. Todėl aš nusprendžiau ko nors imtis“, – paaiškina moteris.
Tačiau ir koncertų neatsisakė. Renginiai paprastai vyksta vakarais ar savaitgaliais, tad darbui visiškai netrukdo. O ir darbdaviai koncertuoti nedraudžia.
Dainininkė nelinkusi dramatizuoti ir ne visai malonių asmeninio gyvenimo pokyčių – skyrybų su draugu Danieliumi, su kuriuo pragyveno aštuonerius metus.
„Mūsų su buvusiu draugu požiūriai į gyvenimą ir poreikiai buvo per daug skirtingi. Būna santykių, kurie kuria ką nors gero, o būna tokių, kurie pasmerkti sugriūti. Kurie save išgyvena ir užsibaigia. Šitų santykių baigtis, matyt, turėjo būti tokia.“
Paklausta, ar horizonte jau pučia nauji pažinčių vėjai, Eva skuba paneigti: „Aš gi neturiu laiko! Vakarais, kai galėčiau eiti į pasimatymus, aš labai noriu miego! Bet negi atrodau baisiai nelaiminga ar nusiverkusi? Mano gyvenimas nesugriuvo ir man tikrai nereikia jo pradėti kurti iš naujo. Santykiai tėra patirtis, pamoka, praeitas etapas.“
Interviu – žurnale „Žmonės“
