Koks įdomus jūsų darbas – glėbesčiuoti žavias moteris! Beje, kur jūs matėte, kad sūnus taip aistringai bučiuotų mamą?
Čia toks mūsų rusiškas paprotys (juokiasi). Šitokios puikios ir talentingos moters neįmanoma nepabučiuoti. Aš ir savo mamą bučiuoju į lūpas, nors ji ir jaučiasi nesmagiai. Tiesiog šitaip aš išreiškiu savo meilę. Mano Džonis ir ką tik pamatytą savo „seserį“ išbučiuoja, taigi, nėra ko stebėtis, vis dėlto Tatjana Vasiljeva – mano mama! Man pasisekė, kad šiame seriale visos moterys – gražuolės, ir visas jas mielai bučiuoju.
Ar kada nors jumis manipuliavo moterys?
Manimi neįmanoma manipuliuoti, aš iš karto permatau jų žaidimus ir tai mane prajuokina. Geriausia gynyba nuo avantiūrisčių – humoro jausmas. Kaip tik jo ir trūksta mano herojui. Jis nekvailas, tiesiog naivus, nes per daug myli, o meilė jį apakina.
Ką jums dėl serialo teko paaukoti?
Šeimą. Keturiems mėnesiams išvažiavau į Maskvą, palikęs vienus žmoną ir sūnų. Teko atsisakyti vaidinti teatre. Kita vertus, aktoriui naudinga keisti trupes, miestus, šalis, apskritai – gyvenimo ir darbo erdves. Kuo daugiau aikštelių, tuo daugiau galimybių rinktis, o aktoriui galimybė pasirinkti suteikia laisvę.
Naujasis LNK serialas „Širdžių ėdikės“ Rusijos tempais buvo filmuojamos labai intensyviai: filmavimas kasdien trukdavo po dvylika valandų. Devintą valandą vakaro aktoriai vis dar susikaupę darbuodavosi filmavimo aikštelėje, stengdamiesi suvaidinti smagią gyvenimo intrigą, kurioje susipina ir noras pasipelnyti, ir melas, ir nuoširdi aistra.
