Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdyba dėl bandymų sustabdyti televizijos TV3 licenciją Generalinės prokuratūros vadovų ir atskirų prokurorų veiksmus vertina kaip „pavojingus ir žalingus demokratinei santvarkai ir laisvai spaudai“.
Toks vertinimas paremtas objektyvia informacija apie situaciją, kai vasario 21 dieną generalinis prokuroras D. Valys, reaguodamas į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Generalinės prokuratūros prokurorės R. Tunkevičienės prašymą laikinai sustabdyti UAB „Tele-3“ licencijos galiojimą ir susipažinęs su tyrimo medžiaga, atšaukė sausio 25 dienos minėtą prokurorės prašymą. Klausimą dėl dviejų mažamečių teisių ir teisėtų interesų gynimo bei užtikrinimo, kad TV3 televizija ir laida „Akistata“ neviešintų su jais susijusių teisminės baudžiamosios bylos duomenų, generalinis prokuroras nurodė spręsti iš naujo. Prašymą ginti dviejų mažamečių teises ir teisėtus interesus Generalinė prokuratūra gavo iš Vaiko teisių apsaugos kontrolierės.
Kaip žinia, dėl TV3 televizijos laidos „Akistata“ veiklos atsakingos institucijos ne kartą buvo priėmusios sprendimus, kuriais buvo pripažinti etikos ar įstatymų pažeidimai. LŽS nekvestionuoja šių sprendimų ir jų argumentų.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą Lietuvos radijo ir televizijos komisija savo sprendimu gali sustabdyti televizijos licencijos galiojimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Tokių priemonių galima imtis tuomet, kai licencijos turėtojas šiurkščiai pažeidžia įstatymo reikalavimus ar licencijos sąlygas, pvz., pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį pat pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda.
Tačiau LŽS atkreipia dėmesį, kad Generalinės prokuratūros prokurorų veiksmai bandant stabdyti televizijos licenciją, o vėliau skubotas savo pačių siūlymo atšaukimas, kelia rimtų abejonių dėl šios įstaigos efektyvios veiklos ir efektyvaus valdymo. Tai taip pat kelia nerimą dėl prokurorų kompetencijos suvokiant savo veiksmų pasekmes konkrečioje situacijoje, kuomet dėl vos vieno prokuroro rašto gali atsirasti dešimčių milijonų litų žąla konkrečiai žiniasklaidos priemonei ir net valstybei. Be materialinių nuostolių žymiai svarbesni ir galimi kiti praradimai demokratinei visuomenei, kuri turi teisę į informaciją.
Kita vertus, neaiški ir dviprasmiška Generalinės prokuratūros kaip institucijos pozicija dėl galimų įstatymo pažeidimų kelia nepasitikėjimą pačia institucija ir jos galimybėmis kovoti su įstatymų pažeidėjais.
Todėl Lietuvos žurnalistų sąjunga viešai kreipiasi į Seimą ir Prezidentę prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Generalinio prokuroro ir jo pavaldinių veiksmus šioje situacijoje.
