Šeštadienį vyko LRT 90-mečiui skirto projekto „90 dainų – 90 legendų“ laidos filmavimas, kurios tema – „Dainų dainelė“. Daugelis legendinio vaikų ir moksleivių dainų konkurso nugalėtojų ir šiandien žiba Lietuvos scenoje.
Visiems puikiai pažįstama Vaida Genytė ir „Dainų dainelėje“ atlikta daina „Sparnuotosios sūpynės“ buvo dainininkės muzikinio kelio pradžia.
„Į šį konkursą dabar jau žiūriu kitomis akimis, anksčiau žiūrėjau kur kas paprasčiau. Tai buvo mano gyvenimas, aš neįsivaizdavau jo kitokio. „Dainų dainelė“, visų pirma, buvo šventė, man nebuvo sunku mokytis dainuoti, man buvo labai gera eiti į sceną.
Galiu pasakyti, kad „Dainų dainelė“ buvo šuolis į muzikinį pasaulį. Net nebuvo abejonių, ką gyvenime turėčiau veikti, supratau, kad man labiausiai patinka būti scenoje, tad ir muzikinį kelią pasirinkau dėl šio konkurso, – Žmonės.lt sakė V.Genytė.
Operos solistas Liudas Mikalauskas taip pat paauglystėje debiutavęs „Dainų dainelėje“ pasakojo, kad nors ir tuo metu kojos drebėjo pasirodant didžiulėje scenoje, tačiau dainuodamas Nacionaliniame operos ir baleto teatre suprato, kad nori joje dirbti užaugęs.
„Aš tik vienais metais tebuvau laureatu, visais kitais metais tik taikydavau į šitą vardą. „Dainų dainelėje“ dainavau „Figaro“ ariją, kurią po 10 metų pirmą kartą atlikau Nacionaliniame operos ir baleto teatre, bet jau kaip profesionalus solistas. Tai kaip ir nuspėjau savo ateitį.
Tuo metu dainuojant scenoje man buvo taip baisu, ta scena buvo tokia didelė, tokia nesava, tos baimės buvo labai daug. O dabar ten kartais praleidžiu daugiau laiko nei namuose. Tuomet šis teatras dar atrodė kaip svajonė, visi atlikėjai buvo lyg nuo žemės pakilę 5 centimetrus, dievai, o ne žmonės. O dabar tai jau mano darbovietė, vieta, kur išsipildė mano svajonė, kuri ir gimė „Dainų dainelės“ konkurse. Po jo norėjau ten sudainuoti ne vieną ariją, suvaidinti ne vieną spektaklį“, – atsiminimais dalijosi L.Mikalauskas.
Televizijos laidų vedėja, etnomuzikologė Loreta Sungailienė šiame konkurse tapo laureate tarmiškai sudainavusi lietuvių liaudies dainą. Pasak jos, „Dainų dainelė“ irgi padarė įtaką renkantis profesiją.
„Puikiai atsimenu savo pasirodymą, jie kiekvienam dalyviui yra įsimintini. Man pasisekė, aš tapau laureate, gavau aukštus balus. Tai buvo ne tik manęs įvertinimas, bet ir tai, ką atlikau. O atlikau aš liaudies dainą, tarmiškai, pasipuošusi tikru tautiniu kostiumu. Man ir pačiai pakėlė laudies dainos vertę. „Dainų dainelė“ galbūt ir lėmė mano būsimos specialybės, profesijos pasirinkimą“, – sakė L.Sungailienė.
Operos dainininkui Edmundui Seiliui „Dainų dainelės“ scena buvo pirmoji, į kurią jis žengė kaip solistas.
„Dainų dainelė“ buvo mano pirmas, kaip solisto, prisilietimas prie scenos. Tas pomėgis muzikai buvo jau seniai, dainuodavau chore, ansamblyje, grojau smuiku, bet vėliau pareiškiau mamai, kad noriu vienas dainuoti. Sakiau, kad nenoriu su ta kompanija dainuoti, – juokavo E.Seilius. – Mama sako: „Bandom!“.Tas mano žingeidumas ir privedė prie scenos.
„Dainų dainelėje“ gavau pirmąjį rimtą įvertinimą. Tais laikas kitų įvertinimų ir nebuvo. Šiais laikais, sakyčiau, šis konkursas irgi yra labai rimtas, tikri profesionalai sėdi komisijoje. Čia ne televizijos šou. Juk ten turų ne vienas, ir jei tampi laureatu, tai čia jau įvykis, kuris paskatino dirbti toliau ir mane.“
