Estrados scenoje gerai žinomas Mečislovas Subelis neretai pavadinamas Karališkuoju tigru – kaip jo kailių salonas. Tigras, įsikandęs rožę, taip pat buvo pavaizduotas ant M.Subelio jubiliejinio torto. Tačiau pati šventė buvo ne tiek apie tigrą, kiek apie lapę ir rožę iš Antoine de Saint-Exupery alegorinės pasakos „Mažasis Princas“. Lapės eilutes citavo vakaro vedėjas Giedrius Leškevičius: „Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...“
M.Subelio artimųjų rate gerai žinoma, kad jis jaučia atsakomybę už savo bičulius, rūpinasi jais ne tik šventinėmis akimirkomis, bet ir sunkios ligos valandomis. Mečislovui pastarieji metai asocijuojasi su itin liūdnais išsiskyrimais: amžinybėn iškeliavo jo bičiulis dainininkas Viktoras Malinauskas, su kuriuo abu tapo ypač artimi paskutinį, sunkiausią Viktoro gyvenimo pusmetį, išėjo kompozitorius Mikalojus Novikas, brangi draugė – buvusi parlamentarė, žurnalistė Janė Narvilienė ir bičiulė verslininkė Irena Marozienė.
Tačiau savo jubiliejaus vakarą Mečislovas prisipažino jautęs išėjusiųjų artumo mistiką – lyg jie būtų kartu per kitus žmones, su kuriais patį savo laiku suvedė.
Jubiliejuje dalyvavusi V.Malinausko dukra Viktorija sukaktuvininkui skyrė jautrius žodžius.
„Aš labai tikiu pomirtiniu gyvenimu, – sakė ji. – Kai mes su Mečislovu susitikome, norėjosi pasakyti, – tėti, čia tu? Tėčiui tu buvai labai artimas draugas, o tavo šiluma, širdis, pastabumas, rūpestis – yra tai, ką ir aš turiu, todėl taip greitai radome ryšį. Esame pažįstami 4-5 mėnesius, o atrodo, kad 10 metų. Aš mylėjau savo tėtį be proto. Didžiuojuosi, kad esu jo dukra, o dabar didžiuojuosi, kad esu tavo draugė.“
Į jubiliejų porai valandų iš Žemaitijos atvyko brolis Astijus, su kuriuo Mečislovą supažindino šviesaus atminimo J.Narvilienė.
„Ji man buvo kaip vyresnė sesuo, mes vadinome vienas kitą broliais. Janina sakydavo: „Mečislovas yra mano sielos brolis, o Astijus – dvasios brolis.“ Taip ji mus ir suvedė“, – pasakojo M.Subelis.
Sveikindamas Mečislovą, brolis Astijus akcentavo, kad 50-ąjį jubiliejų švenčiančio vyro pagrindiniu draugu tampa protas.
„O kai sukanka 60 metų ar ypatingai 65-eri, prisijungia kitas draugas – išmintis“, – kalbėjo Astijus, kartu paminėdamas, kad Mečislovo charakteristika yra apie širdį ir dvasią.
Šiam nuo brolių perdavė ypatingą dovaną – gintarinį kryželį, lyg raidę T. Tai – išskirtinis pranciškonų ordino ženklas, graikiškai reiškiantis „teo“ – dievą, o hebrajų abėcėlėje – „thau“. Tai dovanodamas brolis Astijus citavo Naujajį Testamentą: „Kas nešios „thau“ ženklą ant krūtinės, tas bus mano, kaip Dievo Kūrėjo, palaimintas.“
Kryželį vienuolis įteikė dėžutėje iš beržo tošies. „Ji atkeliavusi iš Solovkų salos, Solovkų vienuolyno. Ten buvo lageris ir buvo vienas ypatingas žmogus – vyskupas Teofilius Matulionis.
Kai tu šventei 60-metį, jam buvo suteiktas palaimintojo titulas“, – kalbėjo Astijus, kviesdamas Mečislovą nepamiršti ir savo, ir Tėvynės praeities.
Ypatingos dvasios vakarą M.Subelį sveikino ir jo geras draugas Raimondas Šilanskas. „Aš jį pažįstu 15 metų, todėl labai gerai jaučiu, kad prabudęs gimtadienio rytą, Mečislovas nepasakė – „ojei, man 60...“ Jis nudžiugo: „Man tik 65!“ Juk jis – optimistas. O kuo optimistas skiriasi nuo pesimisto? Kai abu iškrenta pro penkto aukšto langą, pesimistas šaukia: „Krentu!“, o optimistas – „Skrendu!“, – šypsodamasis porino R.Šilanskas, vėliau draugui jausmingai perskaitęs eilėraštį ir prisiekęs jo niekam daugiau neskaityti, tik Mečislovui, kada šis bepaprašytų.
Koliažu iš jaunystės nuotraukų M.Subelį pradžiugino aktorė, rašytoja Gražina Baikštytė. Jos vyras – legendinis operatorius Algimantas Mikutėnas, nesiskiriantis su filmavimo kamera, įamžino ir šį jubiliejų.
Estrados primadona Birutė Dambrauskaitė sveikino Mečislovą prancūziška daina. Vieną kūrinių atliko radijo stoties „Lietus“ programų direktorė, daugelio lietuviškų hitų tekstų autorė Vaida Žemaitytė-Skirmantienė.
Prie mikrofono stojo ir Merūnas Vitulskis, šventės vakarą pralinksminęs jubiliatą netikėta dovana: baltos apgaulės būdu operos solistas išsiaiškino, kokia įmonė rūpinasi M.Subelio namų akvariumu, su jais pasitarė, kokios žuvytės Mečislovo akvariumui tiktų ir jas padovanojo.
Kita Merūno dovana – daina – turėjo jausmingą dedikaciją. „Mes susipažinome scenoje, tai buvo kompozitoriaus Algimanto Raudonikio jubiliejinis turas. Po koncertų vykdavo faini pasėdėjimai. Po turo praėjo šiek tiek laiko, ir aš supratau, kad kaiką praradau. Vieni išsiskiria, kiti lieka, bet dėl santykių, kaip ir dėl šeimos, dėl tikrų jausmų reikia dirbti. Ir aš grįžau pas tave, Mečislovai, ir didžiuojuosi mūsų draugyste. Tikiuosi, ji tęsis ilgai. Ir dar ne sykį vakarosime tavo namuose, kuriuose visada esame karališkai sutinkami, kuriuose yra šilumos, jaukumo, filosofinių pamąstymų – visko“, – kalbėjo Merūnas, jubiliatą vadinantis tėvu, kokio pats neturėjo. Užtat M.Subelis, gerbdamas M.Vitulskio gyvenimišką išmintį ir talentą, į jį kreipasi ne „sūnumi“, o „maestro“.
Melodingą ir jausmingą vakarą jubiliatas dainavo ir pats. Muzikologui Dariui Užkuraičiui ypač patiko jo atlikta roko baladė lenkų kalba. Drauge su Nijole Statkute, lyg nujausdami vakaro temą, jie įteikė Mečislovui paveikslą su „Mažojo Princo“ motyvais. Sukaktuvininkas savo šventėje dar ne kartą grįžo prie šio išskirtinio literatūros kūrinio, kurį tinka skaityti visą gyvenimą.
Kalbėdamas apie savo draugus, M.Subelis sakė, kad kiekvienas jų – skirtinga, individuali ir labai įdomi planeta, tačiau pirmiausia visi yra žmonės. Po gimtadienio savo socialiniuose tinkluose žmogiškumui jis paskyrė jautrią žinutę.
„Katastrofiškai didėja egoizmas ir savanaudiškumas, o žmogiškumas sumažėjo iki pasaulio egzistencijai pavojingos ribos. Bet, mielieji mano, kalbant Mažojo Princo žodžiais, – jeigu kitoje planetos pusėje kvaila ožka ėda gražią rožę, mums šitoje pusėje turi skaudėti, – teigė M.Subelis. – Esu giliai įsitikinęs, kad žmogaus paskirtis šioje žemėje – gimti, būti ir likti žmogumi. Be meilės to pasiekti neįmanoma. Aš esu žmogus, todėl negaliu ir neturiu teisės atsiriboti nuo pasaulio skausmo.“
Dainuojantis verslininkas yra nemažai paaukojęs Ukrainai, o 65-ojo jubiliejaus proga gautas pinigines dovanas pervedė į „Caritas“ sąskaitą – nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo
Turkijoje ir Sirijoje paremti. „Raginu ir kitus tai padaryti: ten siaubingai daug žuvusių, sužeistų, o kiek dar nerastų, ir baisiausia – koks likimas laukia tos tragedijos paliestų vaikų“, – kalbėjo M.Subelis.
