Tapote pirmąja lietuviška grupe, patekusia į tokius pasaulinius apdovanojimus, ir su daina „Bubble In A Trouble“ pelnėte geriausių šokių ir elektroninės muzikos atlikėjų vardą. Tikėjotės laimėti?
Tikėjomės, tačiau svarbiausia, kad apskritai ten nuvažiavome, pagrojome ir mus išgirdo milijoninė auditorija – koncertą vėliau transliavo „Eurochannel“ televizijos kanalas. O publika po trijų scenoje atliktų dainų netgi išprašė bisą.
Kas jus užkėlė ant „The People’s Music Awards“ scenos?
Apie šį konkursą perskaitėme internete, nusprendėme nusiųsti savo dainą. Jeigu tik randame kur nors panašių projektų, dažnai juose dalyvaujame. Stengiamės, kad mūsų dainas išgirstų kuo platesnis ratas klausytojų. Šiame konkurse už atsiųstus kūrinius jie ir balsavo. Taip atsidūrėme finale.
Ar ilgai sukai galvą, kuo reikės pasipuošti?
Kai tokioje scenoje pasirodo daug skirtingų grupių: nuo repo iki džiazo, svarbu apranga atspindėti savo muzikos stilių. Nors dar svarbiau – įdėta energija. Man visada rūpi, kaip mūsų grupė atrodo. Vaikinai paprastai vilki kostiumus ir languotus marškinius, avi dvispalvius senovinio stiliaus batus. Aš stengiuosi originaliai apsirengti, mėgstu aukštakulnius. Dažnai apsitempiu tokį juodą rūbą, kurį mes juokaudami vadiname naro kostiumu, kartais vilkiu dizainerės Aušros Norkutės kurtas sukneles arba vintažinių drabužių salonas „De’Žavu“ padovanoja ką nors gražaus.
Tačiau visiškai suprantu atlikėjus, kuriems tas pats, kaip atrodydami jie lipa į sceną. Jeigu gerai groja, nekreipiu dėmesio į aprangą. Ypač jeigu jiems patiems tai nerūpi. O mes stengiamės kurti šou, rengti teatrališkus pasirodymus – mums labai svarbus ir vaizdas, ir šviesos. Per koncertus noriu būti graži, gerai šokti, įdomiai šnekėti – tik dar ne visada pavyksta. Tačiau tobulėti ribų nėra.
Plačiau – naujausiame žurnale „Laima“.
