„Pirmą kartą ant motociklo atsisėdau gal aštuonerių. Čia jau turbūt mano 28 sezonas, kaip užsiimu šiuo sportu. Iš pradžių pradėjo mano vyresnis brolis, o aš pirmus metus buvau šalia trasos, nors jau turėjau pilną aprangą.
Nebandžiau važiuoti ant brolio motociklo, su pagaliu rankose šalia trasos laksčiau. Dar tais pačiais metais tėtis man nupirko mopedą. Su juo važinėjau aplink namą, pasistatęs tramplinus iš plytų ir lentų, kol nesulaužiau rėmo. Kitais metais jau gavau sportinį motociklą“, – pasakojo A.Gelažninkas.
Sportininkas tiesiai iš Dubajaus pasidalino sunkios kelionės įspūdžiais.
„Atvykome tik vakar. Kelionė buvo išties sudėtinga, nes buvo atidėti skrydžiai, visą naktį be miego. Jau turėjome pirmą treniruotę, o, kas keisčiausia, Dubajuje esu buvęs ne vieną kartą ir šiandien čia lyja. Tokį reginį matau pirmą kartą. Motociklai lėktuvu buvo atgabenti jau prieš savaitę, su savim vežiausi tik aprangą“, – LNK laidoje „Šeškinės 20“ sakė Arūnas.
Nors rezultatų prognozuoti yra neįmanoma, Arūnas nusiteikęs optimistiškai. Kaip jis teigia pats, dirbo be galo daug ir stengėsi pasiekti geriausią pasiruošimo rezultatą. Ir nors kojos trauma trukdė, tačiau lenktynininkas nepasidavė.
„Žinoma, tikiuosi, kad bus sėkmingi metai, tačiau kojos trauma man tikrai nepadėjo viso sezono metu. Net treniruotėje važiuodamas ją jaučiu, nors praėjo tikrai nemažai laiko. Viliuosi, kad ši trauma man nesutrukdys Dakaro ralyje atsiskleisti visu pajėgumu“, – viltingai kalbėjo A.Gelažninkas.
Puikiai nusiteikęs ir gera nuotaika spinduliuojantis Arūnas Gelažninkas pokalbį pabaigė entuziastingai.
„Jaučiuosi gerai, psichologinė būsena gera, nuotaika gera, jaučiuosi atlikęs visus namų darbus. Technika išsiųsta į Dakarą. Žinoma, dar turėsiu tris savaites treniruočių, šiek tiek poilsio, o tada laukia dykuma ir Dakaras“, – teigė jis.
