Angelinos darbas gali pasirodyti itin įdomus, tačiau žvelgiant iš kitos pusės, kartu jis yra keistas, kadangi moteris nuolat apsupta numirėlių. Visgi A.Whalley tikina visai nebebijanti mirties kvapo.
„Mūsų šeimos veikla vertinama gana prieštaringai, bet ji padeda suprasti gyvybės svarbą, pažvelgti į kūną atsakingai, sužinoti, kas jį žaloja, kaip paveikia įvairios ligos. Tai yra mokslas, pagelbėjantis suvokti, kaip reikia gerbti bei tausoti kūną, kol esi gyvas“, – aiškina A.Whalley.
Parodų dalimi tapę kūnai yra anonimiški – neaišku, kokie buvo jų vardai, kuo, būdami gyvi, dirbo. Angelina šia tema nemažai diskutavo su vyru, galvodama, ar reikia kūnus suasmeninti, tačiau galiausiai nutarė neperžengti šios ribos.
„Žmonės, kurie pasirašė sutikimus paaukoti kūnus plastinacijai, nenorėtų būti vadinami vardais ar titulais po mirties. Jie patys nutarė tapti parodų eksponatais, dalimi mokslo, kuris padeda suvokti kūno sandarą, – teigia A.Whalley. – Kartais susimąstau, ar nurodymas, kad tam tikras eksponatas mirė būdamas 62-ejų metų, buvo krepšininkas ar verslininkas, turi reikšmės. Kai tampi parodos dalimi, nebesi tu – esi tam tikras kūno ir jo sandaros pavyzdys.“
Angelinos ir jos vyro rengiamos parodos neretai yra vadinamos nežmoniškomis, sakoma, kad darbas makabriškas, o pora žaidžia su žmonių kūnais dėl šou ir didelių pinigų. Tačiau moteris kritikams turi atsakymą – jai kur kas svarbiau, kaip lankytojai reaguoja gyvai pamatę eksponatus.
„Žmonės būna sukrėsti, susimąstę, visuomet įdėmiai stebti plastinuotų žmonių kūnus. Parodome, kas nutinka kūnui, jei rūkai, per daug vartoji alkoholio, cukraus ar riebaus maisto, kaip įvairios ligos paveikia organus. Daug kas išėję iš parodos nutaria keisti kai kuriuos gyvenimo būdo aspektus, o tai yra labai sveikintina. Tai reiškia, jog dirbame ne veltui“, – įsitikinusi A.Whalley.
Angelinos vyras po mirties ketina tapti savo parodos dalimi ir būti plastinuotas kaip ir tūkstančiai kitų kūnų. Tą patį padaryti žada ir A.Whalley.
„Esu pasirašiusi donoro sutartį tapti parodos dalimi – būtų keista, jei nebūčiau to padariusi. Matau didžiulę prasmę tame, kuo užsiimame. Mūsų veikla svarbi ne tik visuomenei, bet ir medicinos pasauliui“, – mano A.Whalley.
Į tokią sutuoktinių veiklą daugelis gali žiūrėti su pykčiu ir baime, kadangi nežino, kas yra plastinacija. Anot Angelinos, šį procesą prieš kelis dešimtmečius išrado jos vyras.
„Begalinio kruopštumo reikalaujančio proceso metu iš žmogaus organizmo pašalinami visi skysčiai ir pakeičiami tam tikra silikono rūšimi, polimeru, kuris išdžiovintus kūnus tarsi užkonservuoja. Svarbu, kad šis procesas leidžia kūną pateikti pačiu estetiškiausiu būdu, tad žiūrint į eksponatus, nekyla šleikštulys“, – pasakoja A.Whalley.
Esu pasirašiusi donoro sutartį tapti parodos dalimi – būtų keista, jei nebūčiau to padariusi.
Angelinos vyras visada turėjo tikslą palikti savo pėdsaką žmonijos istorijoje, o pati moteris, nors yra medikė, visą laiką domėjosi, kaip sutuoktinio kūrybą pasauliui pristatyti kuo patraukliau.
„Stebiu procesus, kad viskas būtų paruošta nepriekaištingai. Esu parodų kuratorė ilgiau nei 25 metus“, – sako A.Whalley.
Šiuo metu Angelina kviečia parodoje pažvelgti į žmogaus širdį kaip į organą. Pasak jos, tai nėra tik anatomijos pamoka apie širdies sandarą.
„Prisiminkime, kad širdies ligos yra pagrindinė žmonijos mirtingumo priežastis. Norime parodyti, kaip skirtingi mūsų gyvenimo būdo faktoriai bei ligos paveikia širdį. Siekiame, jog žmonės susimąstytų, ko derėtų atsisakyti, ką keisti, kol dar nesusirgo nepagydomai“, – atskleidžia A.Whalley.
Pati Angelina, nors ir ragina kitus rūpintis sveikata, darbui atiduoda daugybę valandų. Nepaisant to, laiko lieka ir asmeniniam gyvenimui.
„Sakoma, kai turi mėgstamą darbą, jis tampa nebe darbu, o gyvenimo būdu. Kartais, dirbdama paromis, jaučiuosi gyvendama, o ne aukodama save kažkokiai veiklai. Galiu kelis kartus per metus apkeliauti visą pasaulį ir nejausti jokio nuovargio“, – tikina A.Whalley.
Visą pokalbį su A.Whalley žiūrėkite įraše:
