„Tai yra Asmik Grigorian vaidintos personažės Teodoros kostiumas, kuri ji dėvi operoje „Trubadūras“, – 15min sakė D.Ibelhauptaitė.
Šį kostiumą kūrė britų dailininkas Johnathanas Morellis. „Tai labai nusipelnęs kostiumų dailininkas, jis Didžioje Britanijoje – vienas geriausių. 2015 metais jis laimėjo „Laurence Olivier“ apdovanojimą už geriausius kostiumus, šie apdovanojimai prilygsta teatro „Oskarams“, – pasakojo režisierė.
Įspūdingu kostiumu „Lietuvos talentų“ laidoje vilkėjo ir aktorė Ilona Balsytė. Tai – dizainerio Juozo Stakevičiaus darbas, kurį jis kūrė specialiai operai „Manon Lesko“. „Tai yra absoliutus Paryžius, 1915 metais, nuostabus art deco stilius ir atmosfera to paryžietiško dekadanso, rafinuotumo ir elegancijos“, – 15min kalbėjo D.Ibelhauptaitė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Drąsiu įvaizdžiu nustebinusi Dalia Ibelhauptaitė: „Noriu parodyti savo fantaziją, humoro jausmą“
Tai jau ne pirmas kartas, kai „Vilnius City Opera“ meno vadovė televizijos projektui pasirenka „Bohemiečių“ operos kostiumus.
Praėjusioje laidoje D.Ibelhauptaitė taip pat pasirinko ryškų stilių – išskirtinį kostiumą bei netradicinę šukuoseną. Tuomet filmavimui ji pasirinko specialiai „Bohemiečių“ operai „Manon Lesko“ kurtą dizainerio Juozo Statkevičiaus kostiumą.
Jau tuomet pasirinktas įvaizdis sulaukė žiūrovų dėmesio: vieni gyrė už originalumą, drąsą, kiti liko nesupratę. Tačiau tokie komentarai D.Ibelhauptaitei nė motais, ji ir toliau nepaliauja provokuoti.
„Manau, kad labai svarbu suprasti, kad dabar vyksta pusfinaliai, kad tai yra šou, o mes esame to teatro dalis. Turime stebinti, turime padaryti taip, kad žmonėms būtų įdomu. Žinoma, galime apsirengti eilinėmis suknelėmis, eiliniais kostiumėliai, tačiau būtų banalu. Žiūrovas, kuris sėdi namuose, jis nenori pamatyti mūsų su tokiais pat drabužiais, kaip jis. Juk mes einame į teatrą, į operą, į muziejus tam, kad pamatytume tuos dalykus iš arti, kurių šiaip negalime pamatyti“, – kalbėjo ji.
Pasak D.Ibelhauptaitės, dabar televizijos žiūrovai turi unikalią galimybę pamatyti žymiausių kostiumų meistrų darbus iš labai arti. „Taip, vieniems patinka, kitiems nepatinka, tačiau svarbiausia – jie kalba apie tai. Jie lavina savo skonį ir galbūt mūsų buvimas čia atves daugiau žmonių į teatrą, į operą, nes ten nesame nuobodūs, turime ką parodyti“, – pasakojo režisierė.