Pasak Deimantės, nusifotografuoti su gyvate visada buvo jos svajonė. O kadangi geriausia draugė Greta Balčiūnaitė tokią augina jau 6-erius metus – tai sumanė ta proga ir pasinaudoti.
„Tai labai egzotiški ir simboliški padarai. Elegantiški ir paslaptingi. Žinoma, iš pradžių bijojau, bet kai paėmiau į rankas ir užsidėjau ant pečių, po poros minučių ta baimė praėjo. Buvo nuostabi patirtis“, – su 15min fotosesijos įspūdžiais dalijosi Deimantė Andriuškaitė.
O patirties tokiose netradicinėse fotosesijose ji jau turi nemažai – prieš metus fotografavosi su tigru ir leopardu. „Tada taip bijojau! Maniau, kad širdis iššoks iš krūtinės. Fotosesija išties buvo pavojinga. Ši – buvo kitokia, smauglys lengvai pasidavė pozavimui, o ir tikrai nesikankino – aš jį tiesiog buvau užsidėjusi ant pečių. Be to, fotografavomės botanikos sode, kur nuostabi atmosfera“, – šypsojosi ji.
Žinoma, teko ir pavargti – juk tokio dydžio padarą kelias valandas išlaikyti nėra taip paprasta. „Kol aš stovėjau, jis visą laiką buvo aplink mane apsisukęs, kad išsilaikytų. Tai po 1,5 val. laikant 8 kg smauglį, kitą dieną surakino nugarą“, – juokėsi modelis.
D.Andriuškatė smaugliu pasipuošė kone ant nuogo kūno, vilkėjo tik maudymosi kostiumėlį: „Prie egzotikos norėjosi nuogo kūno. Buvo faina jį jausti, tik šaltoka.“
Fotosesijos fotografė Evelina Šumilovaitė
Makiažas – Irmos Baltrušaitienės
Gyvates įsimylėjo paauglystėje
Deimantės draugė Greta Balčiūnaitė pasakojo, kad jos meilė gyvatėms prasidėjo, kai jai buvo vos 14 metų.
„Tuomet pirmą kartą apsilankiau roplių parodoje. Ten buvo galimybė palaikyti pieninę gyvatę, kuri iš pradžių šiek tiek gąsdino, tačiau po kiek laiko su ja susipažinus, tas jausmas pasikeitė – man labai patiko, todėl užsimaniau tokį augintinį laikyti ir pati savo namuose. Taip prieš 6 metus atsirado dabartinis mano augintinis, kurį užsiauginau nuo mažyčio, 80 cm ilgio smauglio.
Jo pavadinimas Boa Constrictor. Smaugliai nuo gyvačių skiriasi tuo, kad savo grobį pasmaugia be nuodų. Jam vardo nedaviau, nes jis vis tiek neatsišaukia, kaip koks šuniukas ar kačiukas. Tai ir vadinu tiesiog smaugliu“, – juokėsi Greta.
Pasak merginos, su šiuo savo nauju gyvūnu tėvams šoko nesukėlė. Anaiptol, sulaukė palaikymo, ir jei Gretai tenka kur išvažiuoti, būtent jie tampa augintinio šeimininkais.
„Labai daug žmonių pakeičia nuomonę, kai išdrįsta palaikyti jį ant rankų – tada jau nebenori atiduoti. Smauglys veikia raminamai savo kvėpavimu ir lėtumu, jis – kaip savotiška terapija“, – tikino Greta.
Tačiau šėrimo procesas nėra toks malonus – Greta jį maitina negyvomis žiurkėmis: „Dabar, kad jis pasisotintų, reikia duoti 4–5 vienu kartu, ir tuomet virškinimas trunka 3–4 savaites, tad maitinu kartą per mėnesį. O žiemą užtenka rečiau.“
Kai smauglys nešliaužoja po namus ar ramiai neguli terariume, Greta 2 metrų ilgio, 8 kg sveriantį padarą užsikelia ant pečių ir vaikščioja po namus.
„Šiaip jis jokio dėmesio nereikalauja, čia jau mano pasirinkimas smauglį nešiotis užsidėjus ant pečių, kaklo. Jis tiesiog įsipatogina ir būna ramus. Bet dažnai to nedarau, nes 8 kg išlaikyti nėra lengva, kaklą galiausiai paskausta. Ir aš tikrai nebijau, kad jis mane pasmaugs – jie protingi padarai, nesikėsina į tuos, kas yra didesni ir nepraryjami. Smauglys jaučia mano kvapą, aš jam nekeliu pavojaus, o duodu maistą.
Smaugliai iš esmės yra ramūs ir lėti, medžiojant savo grobį gali vienoj vietoj nekrutėdami prabūti ištisas valandas. Tad galiu palikti jį namie be priežiūros po „pietų“ kad ir mėnesiui, svarbu, kad tik vandens turėtų. Jam šeimininkas nebūtinas“, – 15min kalbėjo G.Balčiūnaitė.
Tačiau turbūt vaikinai nedrįsta žengti pro durų slenkstį į svečius... „Tai papildomas išbandymas jiems, – juokėsi ji. – Bet tai tikrai netrukdys kurti šeimos, juk vaikai – drąsūs, smalsūs ir domisi viskuo. Šiuo atveju galima sakyti, kad bet kuris augintinis gali „trukdyti“, tačiau čia jau gula atsakomybė ant šeimininko pečių, be to, yra prisirišimas, reikia mokėti prisiderinti.“
