„Superinis jausmas, – net žiba vaikino akys pasakojant, koks jausmas turėti nuosavą būstą. – Žinai, kad vakare grįši į savo erdvę, į savo namus. Niekas tavo daikto nepalies, neperkels. Ką nori, tą gali daryti. Nuo nieko nesi priklausomas. Ir svarbiausia – niekur nebereikės išsikraustyti. Tavo – ir viskas.“
Anykščiuose gimęs ir augęs Deividas neslepia, kad persikėlęs į Vilnių ne kartą pasigedo tikrų namų. Juo labiau kad su tėvais Anykščiuose gyveno ne daugiabutyje, o dideliame name su nuosavu kiemu. Sostinėje teko priprasti prie visai kitokių erdvių. „Atvažiavęs studijuoti į Vilnių, apsigyvenau bendrabutyje. Vėliau nuomojausi butą. O netrukus susipažinome su Rūta. Persikrausčiau į jos namus, – prisimena vaikinas. – Kai su Rūta išsiskyrėme, vėl išėjau nuomotis buto. Tačiau jau geriau bankui mokėti už nuosavą būstą nei svetimiems už nuomojamą. Tėvai padėjo įsigyti šitą, nes bankams autorinių šokėjo sutarčių ir pedagogo algos nepakanka.“
Nedidelis dviejų kambarių butas triaukščiame daugiabutyje, iškilusiame Santariškių mikrorajono pabaigoje, iškart krito į akį. „Daug butų apžiūrėjau, visą Vilnių išvažinėjau. Bet pamačiau šitą ir pasakiau: „Viskas. Šitas!“ – pasakoja vaikinas. – Pirmiausia todėl, kad priešais langus – miškas. Butas – pirmame aukšte, tiesiai iš balkono galėsiu pasidaryti išėjimą į pievelę priešais langus ir su draugais leisti laiką gamtoje, kepti šašlykus. Šiemet jau nespėjome tuo pasimėgauti, nes orai sugedo. O kitą vasarą būtinai pabandysime.“
Laukiamas šiuose namuose visada bus ir greitai trečiąjį gimtadienį švęsiantis Deivido ir dainininkės Rūtos Ščiogolevaitės sūnus Adomas. „Jis tikrai turės čia ką veikti. Mėgstame važinėti dviračiu, o čia įrengti patogūs dviračių takai. Netoli – Žalieji ežerai. Puiki vieta. Ramus, gražus, naujas rajonas“, – pranašumus vardija Deividas. Mažajam Adomui šie namai bus tikras siurprizas, nes vaikas čia dar nė karto nebuvo.
Pats Deividas su visais daiktais persikraustė vos prieš kelias savaites. Ir dar kaip reikiant nespėjo atsidžiaugti nuosavais namais: ryte išvažiuoja, o grįžta naktį po visų repeticijų. Tačiau pirmos čia praleistos nakties sako dar ilgai nepamiršiąs: „Pabudau su nepaprastai geru jausmu. Nepamenu, ką sapnavau, bet miegojau puikiai. Atsikėliau, nuėjau į vonią... Savo vonią! Fantastika!“
Šiuo metu namai – viengungiškai vyriški, nes kol ieškosi darbo, kartu su Deividu bute gyvena metais jaunesnis brolis. „Gal neilgam jie tokie vyriški... – šypteli Deividas. – Tačiau kol kas nėra laiko net pagalvoti apie antrąją pusę.“
Labai mėgstu švarą ir tvarką, todėl man prie širdies – nedaug daiktų. Galų gale, taip gyvenant ir dulkes lengviau valyti, – juokiasi Deividas.
Butą šokėjas įsirengė vos per kelis mėnesius: be tėvų ir interjero dizainerio Andriaus Virbicko pagalbos, nebūtų taip greitai apsisukęs. Idėjas siūlė dizaineris, į langų dekoravimą meniškai ir moteriškai pažvelgė mama, visus darbus prižiūrėjo tėtis. O svarbiausius sprendimus priėmė Deividas. „Man patinka minimalizmas. Tai, kas vadinama moderniu, šiuolaikišku interjeru. Nemėgstu, kai namai apkrauti nereikalingais daiktais, kilimais, vazelėmis, skulptūrėlėmis... Geriau daugiau uždarų lentynų, stalčių, spintų, kur gali visus tuos niekučius suslėpti. Reikia tik vieno kito prie interjero derančio aksesuaro. Daug kam toks stilius nepatinka, sako – nejauku. O man atrodo atvirkščiai. Labai mėgstu švarą ir tvarką, todėl man prie širdies – nedaug daiktų. Galų gale, taip gyvenant ir dulkes lengviau valyti, – juokiasi Deividas. – Žinoma, kad jau tvarkiausi. Patikėkite, savo namuose net dulkes valyti smagu...“ Virtuvė sujungta su svetaine, todėl šalia baltų virtuvės spintelių gruodžio pradžioje turėtų įsikurti ir baltas minkštųjų baldų komplektas. Balta spalva Deividui asocijuojasi su švara.
Baltutėlėje virtuvėje net puodai ir keptuvės blizga iš naujumo. Kol kas nebuvo laiko šeimininkauti. Deividas juokiasi vis dar gyvenantis studentiškai: pusgaminiai ir dar kartą pusgaminiai. „Bet, matyt, reikės atsiversti receptų knygą... – neslepia žvilgtelėjęs į tėvų įkurtuvių proga dovanotą prijuostę su šmaikščiu užrašu „Deividas... ir virtuvėje Deividas“. – Jeigu turiu laiko, tikrai mėgstu gaminti. Bet tai, kas lengvai paruošiama: sriubas, troškinius.“ Įrengiant virtuvę, vaikinui svarbiausi buvo du prietaisai: indaplovė ir kavos virimo aparatas. „Ne dėl to, kad tingiu plauti indus, tiesiog indaplovė labai taupo laiką: sudėjai, įjungei ir turi švarius, gražius indus. O kavos aparatas buvo viena iš mano svajonių. Kai su Shorena laimėjome šokių projektą, pirmas daiktas, kurį įsigijau iš laimėtų pinigų, – kavos virimo aparatas, nes labai mėgstu būtent taip ruoštą kavą, – dėsto vaikinas. – Lygiai taip pat – dėl patogumo – vonioje atsirado skalbinių džiovyklė. Su Rūta buvome nusipirkę tokią ir labai greitai pripratau prie patogumo: išsitraukei sausus, nė lyginti nereikia. Seniau nebūčiau net pagalvojęs, kad toks prietaisas gali būti naudingas. Bet pabandžiau ir įsirengdamas savo namus žinojau, kad tokį būtinai turėsiu.“
Nors draugai naujame bute svečiavosi jau ne kartą ir prie laikino stalelio smagiai lošė pokerį, oficialių įkurtuvių Deividas sako dar nerengęs: „Kai atvažiuos visi baldai, tada ir švęsime įkurtuves. Laistysime sienas šampanu... Kad paskui turėčiau darbo jas valyti!“
