Dar gegužės pabaigoje savo banko sąskaitoje turėjusi 545 eurus, kuriuos jai pervedė mama, Marija Randers paskutinę mėnesio dieną sulaukė nemalonaus siurprizo – vėl patikrinusi savo sąskaitą pamatė beveik 300 eurų minusą.
Kaip paaiškėjo, netgi 842 eurus iš jos banko sąskaitos nuskaitė „Sodra“ už privalomąjį sveikatos draudimą, kurio jai, kaip studijuojančiai Lietuvoje, mokėti nereikia.
Dėl tokio incidento Marija kreipėsi ne tik į atsakingas institucijas, bet ir į savo mamą, kuriai pasidalijus istorija viešai situacija iš dalies pradėjo taisytis. Visgi, kaip mano merginos mama Daina Bosas, taisosi ji per lėtai ir palikdama daug klaustukų. Dėl to moteris ketina kreiptis į teismą.
Pinigus siūlo grąžinti ir per 20 d.d.
15min dėl išsamesnio situacijos nušvietimo susisiekė su pačia D.Bosas. Kaip pasakojo moteris, jos dukra, tik pamačiusi keistus skaičius sąskaitoje, kaipmat skambino banko darbuotojams ir paprašė, kad jos sąskaita būtų užblokuota dėl neteisingo nuskaičiavimo.
„Bankas pasakė, kad prieš „Sodrą“ to daryti negali, todėl nukreipė skambinti pačiai „Sodrai“, dukra taip ir padarė. Tada „Sodra“ pasakė, kad pinigus nuskaitė už privalomąjį sveikatos draudimą, nes taip nurodė Valstybinė ligonių kasa. Marija pasakė, kad ji studentė, mokėsi Lietuvoje ir toliau čia mokosi, todėl tokia situacija neturėjo atsitikti. Toliau jai buvo pasakyta, kad tokiu būdu vykdomas Ligonių kasų nurodymas, todėl reikėtų skambinti joms. Pastebėkite, kiek ją visur siuntinėjo skambinti“, – pasakojo D.Bosas.
Netrukus mergina susisiekusi ir su Ligonių kasa, kur buvo pripažinta, kad iš studentės banko sąskaitos nemaža pinigų suma buvo nuskaityta dėl sisteminės klaidos.
Kaip pabrėžė D.Bosas, pinigus grąžinti buvo pažadėta tik per 20 darbo dienų.
„Marija pasakė, kad nesutinka su tokia pozicija, priminė, kad pinigai buvo išimti per vieną dieną, dėl to prašo per vieną dieną juos ir grąžinti. Ji prašė suprasti, kad jie neteisėtai įsibrovė į studentės sąskaitą, nusirašė visus pinigus, įkišo į kreditinį minusą, todėl banke yra sugadinta jos kreditinė istorija, o dabar tuos pinigus nori grąžinti tik per 20 d.d. Taip ji nusprendė kreiptis į advokatus. Aišku, pirmiausia ji kreipėsi į mane, nes aš ją išlaikau ir tai mano pinigai“, – istoriją prisiminė verslininkė.
Savo dukros istorija moteris netrukus pasidalijo socialiniuose tinkluose. Galvojusi, kad tai – išskirtinis atvejis ir retai kada pasitaikanti klaida, D.Bosas susidūrė su liūdna realybe: pasirodo, tokių istorijų yra visa puokštė, ir ne visos jos turi gražią pabaigą.
Pasipylė liūdnos istorijos
„Iš pradžių, kai šiuo pasakojimu pasidalijau instagrame, galvojau, kad su sekėjais dalijausi nuotykiu. Bet kai sulaukiau lūžtančio žmonių srauto, lygiai taip pat nukentėjusių, kai supratau, kad tai ne sisteminė klaida, o nepaaiškinamas, tendencingas elgesys, tarsi valstybinis reketas...
Pasirodo, kad labai daug žmonių net nežino, jog jų pinigus nuskaičiavo ar nepastebėjo, kiti gal gyvena užsienyje, net nežino, kad lietuviškoje sąskaitoje jų laukia didžiulis siurprizas“, – dalijosi D.Bosas.
Verslininkė pripažino, kad smarkiai ją šokiravo tai, kiek nukentėjusiųjų iš tikro pavyko rasti.
„Manęs juk neseka visa Lietuva, o atsakiusių žmonių buvo daug. Supratau, kad tą traukinį reikia stabdyti. Yra vienišų motinų, auginančių kūdikius, kurios tokiu būdu buvo nuvarytos į minusą ir neturėjo už ką nusipirkti maisto. Apie tai niekas nekalba. Ir tie žmonės yra realūs“, – stebėjosi D.Bosas.
Nors kitiems nuo tokios sisteminės klaidos anksčiau nukentėjusiems asmenims padėti jau vėlu, verslininkė nesiruošia nuleisti rankų bent dėl savo dukros. Taip, paviešinus istoriją, bent jau minusinis sąskaitos rezervas dingo, tačiau D.Bosas kovos toliau.
Kreipsis į teismą
„Rezervą šiandien jie jau nuėmė, gal suprato, ką padarė. Bet 546 eurų dar atgal nepervedė. Koks mano noras? Kreipsiuosi į teismą iš principo, dėl mažmožių, nes šitaip su žmonėmis elgtis negalima. Marija dar turi mamą, bet yra tokių, kurie neturi kur kreiptis, jie įvaryti į minusą. Ar žinote, kiek žmonių į tokią situaciją papuolė per atostogas užsienyje?“ – prašė pasvarstyti verslininkė.
Kol kas moteris planuoja reikalauti palūkanų už laikotarpį, kuomet jai priklausantys pinigai nėra grąžinami. Vėliau sieks, kad būtų atstatyta dukros kreditinė reputacija, mokesčiams nukeliavusios sumos.
„Kiek dienų „Sodra“ man tos sumos neperves, tiek dienų už ją palūkanas ir mokės. Po to jie man turės atsakyti už tai, kad sutepė mano dukros kreditinę istoriją. Trečias dalykas – jie man turės sumokėti PLAIS (piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema – red. past.).
Prie kiekvieno pavedimo jie darė po 15 nurašymų per vieną dieną ir prie kiekvieno nurašymo yra banko mokesčių, kurie sudaro kažkiek eurų. Kai „Sodra“ nusiskaičiuoja pinigus, prie jos, kaip prie ryklio, prisisiurbia trys mažos žuvytės – tai bankas su mokesčiais už kiekvieną pavedimą, PLAIS, ir registras po eurą už kiekvieną pavedimą. Nors suma yra apie 15 eurų, bet kodėl aš jiems turiu juos dovanoti?“ – klausė moteris.
Kas atsakys, nėra aišku
15min susisiekė ir su „Sodros“ atstove Malgožata Kozič. Ji patvirtino, kad situacija šiuo metu aiškinamasi su Ligonių kasa. Esą iki šiol nėra aišku, kur konkrečiai šiuo atveju įsivėlė klaida, kokių duomenų pritrūko registre.
„Dabar laukiu patikslinimo iš kolegų iš Ligonių kasų. Bendrais bruožais tikimės pakomentuoti, patarti, ką galima būtų daryti tokiais atvejais ir kaip galėtų susidaryti tokia situacija“, – portalui komentavo atstovė.
Paklausta apie tai, kodėl suma grąžinama per 20 d.d., moteris tikino, kad toks terminas yra maksimalus, įprastai viskas vyksta greičiau. „Jei pasirodo, kad įvyko klaida, pinigai grąžinami kiek įmanoma greičiau ir tikrai nelaukiame to maksimalaus termino“, – sakė atstovė.
Anot jos, tokie ir panašūs atvejai yra pavieniai. Vis dėlto D.Bosas pasidalyti kitų žmonių liudijimai rodo ką kitą, apie tai yra informuota ir M.Kozič, kuri patvirtino mačiusi šiuos įrašus.
„Šiuo metu sunku vertinti kiekvieną individualią situaciją, ar žmogus buvo blogai informuotas, ar blogai aptarnautas, gal jis pats nepateikė kažkokios informacijos, tarkim, nedeklaravo savo išvykimo į užsienį. Tuo atveju valstybinės institucijos nemato, kad žmogus išvykęs. Tai nėra sisteminiai atvejai, jų nėra daug, bet kartkartėmis apie juos išgirstame ir bandome reaguoti“, – sakė ji.
Atstovė pabrėžė, kad „Sodra“ tokiose situacijose atsidūrusiems gyventojams patarimų nedalija, veikiau tiesiog administruoja įmokas, išmokas, informuoja apie soc. draudimą pagal tai, kaip numato įstatymas.
„Šis atvejis nėra tas, kai žmogus turėjo prievolę mokėti, bet to nedarė. Nežinau, kodėl registruose neatsirado informacija apie tai, kad žmogus studijuoja ir yra draudžiamas valstybės lėšomis. „Sodra“ gyventojų duomenis tvarko pagal tai, kokią informaciją mato savo ir kitų institucijų registruose. Pagal tai ji formuoja ir apskaičiuoja mokėtinas įmokas“, – sakė M.Kozič.
Paklausta, kas tuo metu atsako už klaidą, kuri kai kuriuos gali nuvaryti į skurdą, „Sodros“ atstovė aiškaus atsakymo nepateikė, tik akcentavo, kad įstaiga į kiekvieną situaciją stengiasi žiūrėti empatiškai, pakonsultuoti, perspėti iš anksto.
„Matyt, žmogus, būdamas sąmoningas pilietis, apie savo situaciją, mokėtinas įmokas, draustumą, apie tai, ar visa informacija apie jį yra valstybės įstaigose, turėtų domėtis pats“, – sakė ji.
