„Ir aš turėjau nemažai klausimų. Ilgai dvejojau. Kol kas labai mažai informacijos apie tokią procedūrą, – neslepia sausio 1-ąją dukrytės Elzės susilaukusi buvusi manekenė Aistė Jasaitytė-Čeburiak (29). – Vienas iš argumentų, paskatinusių tam ryžtis, buvo tai, kad galbūt tik kartą gyvenime galėsiu tai atlikti. Negali numoti ranka: „Ai, kai prireiks, tada ir paimsime to kraujo.“ Procedūrą galima atlikti tik kūdikiui gimus. Neaišku, ir kiek vaikų turėsiu... O gal tai – vienintelė proga?“
Jau kelerius metus veikiančios kamieninių ląstelių saugyklos paslaugomis naudojasi vis daugiau Lietuvos įžymybių, neseniai susilaukusių kūdikių. Procedūrai, kai iš vos gimusio kūdikio virkštelės surenkamas kraujas, atskiriamos kamieninės ląstelės, specialiu būdu užšaldomos ir laikomos „banke“ iki pilnametystės, pasiryžo ir viešai apie tai prabilo trijų mėnesių sūnų Kiprą auginantys dainininkas Viktoras Diawara su žmona Živile, antrojo sūnaus Antano neseniai susilaukę dainininkai Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings, dukrelę Ugnę turinti atlikėja Aistė Pilvelytė.
Vienas iš argumentų, paskatinusių tam ryžtis, buvo tai, kad galbūt tik kartą gyvenime galėsiu tai atlikti.
Teigiama, kad kraujas iš kūdikio virkštelės yra ypatingesnis už suaugusio žmogaus, nes tokiame esančios kamieninės ląstelės yra jaunos ir nesugadintos daugelio išorės veiksnių. Jos yra visų kitų ląstelių pirmtakės, galinčios daugintis ir atsinaujinti. Procedūros šalininkai tikina, kad kuo toliau, tuo dažniau ir plačiau bus naudojamos ypatingos kamieninių ląstelių galimybės: nuo onkologinių ligų gydymo iki pažeistų audinių, organų ir jų funkcijų atkūrimo.
Aistė Jasaitytė-Čeburiak tiki, kad išsaugojus ką tik gimusio kūdikio virkštelės kraujo kamienines ląsteles ateityje galbūt pavyks išvengti sunkių dukters ar kitų artimų šeimos narių ligų. „Tikiu, kad tai labai naudingas ir rimtas dalykas. Vien galimybė padėti sau ir savo vaikui susidūrus su tokia sunkia liga kaip vėžys – man buvo svarus argumentas. Galbūt vietoj chemoterapijų ir medikamentų bus galima vaikui arba sau padėti tokiu – natūraliu – būdu... O galbūt tų ląstelių reikės ne Elzei, o mums su Romanu, jos tėvams, arba seneliams“, – dėsto jauna moteris ir neslepia, kad prieš apsispręsdama dėl tokios procedūros pirmą kartą rimtai susimąstė net apie ligas ir negalavimus, kokių būta jos ir vyro giminėse. Jauna mama tokią medicininę galimybę vadina savotišku draudimu. Nors ir kas nutiktų, ji žinotų, kad turi savotišką gyvybės šaltinį.
„Nesu apsidraudusi sveikatos. Paprastai dėl savęs žmogus tokių dalykų nedaro, vis galvoja: „Ai, gal man nieko neatsitiks...“ Bet kai gimsta vaikas, dėl jo ir netgi dėl savęs norisi padaryti daugiau, – neslepia ir Aistė. – Kai atlikome procedūrą, net kažkaip geriau ir ramiau ant širdies pasidarė. Žinau, kad apdraudžiau dukrą visam gyvenimui, – šypsosi jauna moteris. – Ir duok Dieve, kad nei jai, nei mums su Romanu tų kamieninių ląstelių neprireiktų. Čia kaip su automobilio draudimu: moki ir džiaugiesi, jei nepatekai į avariją.“
Galbūt jeigu banke saugomų Elzės ląstelių neprireiks sveikatos tikslais, Aistė šypsosi galėsianti jas senatvėje panaudoti savotiškam jaunystės eliksyrui, stiprinančiam imunitetą ir atjauninančiam organizmą. „Lietuvoje tai dar nauji dalykai, nedaug ir medikų apie juos išmano. Tačiau girdėjau, kad Rusijoje tai labai populiari procedūra. Turtingiausi rusai į kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes žiūri kaip į ateities mediciną.“
„Jau kai laukėmės pirmo vaiko, Juozas susidomėjo tokia galimybe, bet prieš pat gimdymą nieko nedarėme. Net nežinojome, ar toks kamieninių ląstelių bankas yra Lietuvoje, – pasakoja Eglė Skrolytė-Liesienė (29). Procedūrai ir nemažoms išlaidoms ji su vyrui Juozu Liesiu (36) ryžosi laukdamasi antrojo vaiko: „Kaip tik prieš kelias dienas sužinojome, kad procedūra pavyko, nes maždaug mėnesį reikia laukti, kol paaiškėja, ar pavyko išsaugoti ląsteles tokios kokybės, kokios reikia. Džiaugiamės, kad pasisekė.“
Vaikai paprastai serga tokiomis ir tokios formos onkologinėmis ligomis, kad transplantacijai reikia naudoti kitų žmonių kamienines ląsteles.
Dvejų metų dukrelę ir vos mėnesio sūnų (vardo šeima dar neskelbia) auginanti pora tikina viską daranti dėl vaikų sveikatos. „Tėvai visą laiką nori vaikus apsaugoti nuo dalykų, kurių gal ir nenutiks, bet gali nutikti. Kamieninių ląstelių saugojimas – galimybė apsaugoti vaikus. Procedūra, aišku, ne pati pigiausia, bet kai svarstai, į ką investuoti pinigus, supranti, kad sveikata – brangiausias turtas“, – neslepia Eglė. „Mes to nevadiname apsidraudimu nuo visų gyvenimo blogybių. Garantijos net Dievas neduoda... Tai – greičiau tikėjimas naujomis technologijomis, kurios susidarius tam tikrai situacijai galėtų padėti“, – žmonai pritaria Juozas.
Tačiau labiausiai sutuoktiniai norėtų, kad sūnaus kamieninių ląstelių netektų atšildyti ir panaudoti: „Tikimės, kad jų apskritai neprireiks ir šita mūsų investicija taip ir liks investicija. Dėl to tikrai nesijausime veltui pinigus išleidę.“
Kiek tai kainuoja Lietuvoje?
• Pirmoji (vienkartinė) įmoka už surinkimą, mėginio apdorojimą ir saugojimą pirmuosius metus – nuo 3 800 iki 4 500 litų.
• Nuo antrųjų metų saugojimo kaina per metus sudaro 683 litus. Per septyniolika metų sumokama nuo 8 364 iki 11 611 litų.
• Iš viso: nuo 12 164 iki 16 111 litų.
 |
| doc. Laimonas Griškevičius |
Specialisto nuomonė: panaudojimo tikimybė artima nuliui?
„Teoriškai daug kas įmanoma, bet praktiškai yra daugybė išlygų ir apribojimų“, – skeptiškos nuomonės dėl Lietuvoje populiarėjančios kūdikių virkštelės kraujo kamieninių ląstelių saugojimo procedūros neslepia Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas doc. Laimonas Griškevičius.
Kaip vertinate šią procedūrą?
Kamieninių ląstelių bankai tokią procedūrą paprastai vadina biologiniu vaiko draudimu. Tačiau jeigu kalbėtume apie šių dienų mediciną, tikimybė, kad vaikui susirgus onkologine liga bus panaudotos tos saugomos kamieninės ląstelės, yra artima nuliui. Vaikai paprastai serga tokiomis ir tokios formos onkologinėmis ligomis, kad transplantacijai reikia naudoti kitų žmonių kamienines ląsteles. Pasaulio medicinos literatūroje aprašytas vienas kitas atvejis, kai persodinti buvo naudojamos to paties vaiko kamieninės ląstelės.
Antras niuansas: ląstelių skaičius. Placentos kraujyje jų yra nedaug ir transplantacijai gali nepakakti. Suaugusiesiems dažniausiai naudojamos kelių donorų placentos kraujo ląstelės.
Trečias dalykas: išsaugotų kamieninių ląstelių kokybė. Užšaldant ar atšildant galimos įvairios techninės problemos, todėl ląstelės gali būti netinkamos naudoti. Duomenų apie dešimtmečius saugotas ir panaudotas ląsteles yra nedaug. Labai svarbu, kas jas saugo: ar esate įsitikinę, kad po kelių dešimtmečių ląsteles sauganti įstaiga dar egzistuos? Dar skelbiama, kad galbūt po daugelio metų atšildytos ląstelės galės būti panaudotos regeneracinei medicinai – paprastai kalbant, norint atauginti prarastus organus. Tačiau kol kas visa tai lieka eksperimentų lygmens.
Lietuvoje ši procedūra atliekama tik ketvirtus metus. Bet galbūt į visus tuos klausimus jau atsakyta pasaulyje, kur tokie bankai gyvuoja kelis dešimtmečius?
Ten lygiai taip pat vis dar atliekama daugybė tyrimų ir stebėjimų. Per eksperimentus iš kamieninių ląstelių išauginamos nervų ar širdies ląstelės. Regeneracinė medicina yra perspektyvi, tačiau ar jos pagrindas bus būtent placentos kraujas, sunku pasakyti.
Yra bijančių, kad surinktos kamieninės ląstelės gali būti panaudotos žmonėms klonuoti...
Teoriškai daug kas įmanoma, bet nemanau, kad yra realus pavojus.
Lietuvoje kūdikių kraujo kamieninių ląstelių saugojimas gali tapti masiniu reiškiniu?
Dabar yra dešimtys ar keli šimtai žmonių, kurie šaldo kamienines ląsteles. Kadangi tai – gražiai skamba, žmonės linkę investuoti net į teorinius pasvarstymus.
