Specialistų požiūris į depresiją kiek kitoks. Ši negalia gali būti skirtingo pobūdžio — nuo lengvo liūdesio iki noro suvesti sąskaitas su gyvenimu. Depresijos aukų skaičius stebina: kasmet ji pasiglemžia 110 milijonų žmonių (kas septintą!), aplenkusi tokias grėsmingas ligas kaip infarktas, vėžys ir insultas. Prasidėjus depresyviausiam sezonui, nusprendėme sudaryti atmintinę rizikos veiksnių, kurie skatina depresijos vystymąsi.
Pirmasis veiksnys: sezonas
Ruduo tradiciškai laikomas depresyviausiu sezonu. Ir ne šiaip sau. Sutrumpėjusi diena, pasikeitusi oro temperatūra, drėgmė, nepastovus slėgis turi įtakos ne tik fizinei savijautai, bet ir sielos būklei. Bėdų šaltinis slypi mūsų fiziologijoje: dėl šviesos trūkumo sumažėja serotonino — organinio baltymo, kurį gamina hipofizė (mažytė endokrininė liauka, esanti smegenyse), reguliuojanti mūsų nuotaiką, miegą bei apetitą, gamyba.
Ką daryti? Patraukite kuo toliau storas užuolaidas, įsukite į visus namuose esančius šviestuvus ryškesnes lemputes, o savo dienotvarkę suplanuokite taip, kad maksimaliai išnaudotumėte šviesų paros laikotarpį. Galima sau padovanoti truputį „saulės“ apsilankius soliariume. Gerų rezultatų duoda ir fototerapija, kai depresijos arba vegetacinių sutrikimų kamuojamas žmogus maždaug valandą sėdi priešais ryškią dienos šviesos lempą, esančią 60 cm atstumu nuo žmogaus.
Antrasis veiksnys: amžius
Kurį žmogų pasirinks depresija, iš anksto nuspėti neįmanoma. Tačiau tam tikrų dėsningumų vis dėlto yra. Dėl stiprios hormonų pertvarkos organizme rizikos grupei priklauso paaugliai ir pagyvenę žmonės. Be to, būtent šių amžiaus grupių žmonės dažniausiai perkainoja gyvenimo vertybes.
Ką daryti? Psichoterapija padės ne tik tiems, kuriuos kamuoja depresija, bet ir jų šeimos nariams. Neišsiaiškinę pagrindinių psichologinių priežasčių, ligos neįveiksite. Jeigu būtina, gydytojas (psichiatras, psichoterapeutas) skirs gydomųjų preparatų. Kokių būtent — raminamųjų, migdomųjų arba antidepresantų, — priklauso nuo to, kokiu depresijos tipu serga pacientas. Ne pro šalį būtų laikytis režimo, valgyti visavertį maistą, vartoti vitaminų, dažniau išeiti pasivaikščioti, nevartoti kavos, alkoholio.
Trečiasis veiksnys: stresas
Ne paslaptis, kad vienas iš stipriausių veiksnių, sukeliančių depresiją, yra stresas, kuris atsiranda dėl stipraus emocinio sukrėtimo (artimo žmogaus, darbo netekimas, skyrybos). Ilgalaikis ir stiprus stresas gali sukelti rimtų pasekmių. Sunkiausiai stresus įveikia ir dažniau pasiduoda depresijai vyrai. Moterys atviresnės, o išsakytos problemos išgyvenamos lengviau.
Ką daryti? Iš pradžių išmokite valdyti savo emocijas. Pakeiskite požiūrį į savo problemas. Juk bet kokį, net patį baisiausią įvykį, galima įvertinti ir neigiamai, ir teigiamai. Neužsisklęskite vienas su savo problemomis. Vienatvė nėra geriausia padėjėja kovojant su stresu. Jeigu jūs turite bent vieną draugą, kuriuo galite visiškai pasitikėti, jums pasisekė.
Netaupykite laiko miego sąskaita. Nuolatinis neišsimiegojimas — tiesus kelias į emocinį išsekimą. Daugiau judėkite. Naudingiausios sporto šakos, padedančios kovoti su stresu, yra tokios, kurios ugdo ištvermę, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą: bėgimas, plaukimas, tenisas, aerobika.
Ketvirtasis veiksnys: ligos
Sakoma, kad visos ligos — nuo nervų. Su tuo sunku nesutikti. Depresija yra dažna kitų ligų priežastis. Sergančiųjų depresija skundai labai įvairūs: nuo galvos, širdies bei skrandžio skausmų iki įvairiausių miego sutrikimų (dažniau rytais), apetito stygiaus, lėtinio vidurių užkietėjimo, skrandžio skausmų ir menstruacijų ciklo sutrikimo. Užsitęsusios, sunkios depresijos skatina arterinės hipertenzijos ir miokardo infarkto vystymąsi.
Savo ruožtu ir pačios negalios gali sutrikdyti dvasinę pusiausvyrą. Susirgti depresija labiausiai rizikuoja tie žmonės, kurie serga cukriniu diabetu ir kitais endokrininės sistemos sutrikimais, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, piktybiniais dariniais, kepenų ciroze, reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze, kaukolės patinimais (pirmiausia smilkinių srityje), kraujagyslių ateroskleroze (po insulto).
Stiprių emocinių sutrikimų atsiranda sergant avitaminoze, anemija, kai organizmui trūksta geležies ir vitamino B12 bei vartojant kai kuriuos vaistus (kortikosteroidus, hipotenzines, priešvėžines priemones).
Ką daryti? Gydyti pagrindinę ligą kartu su depresija.
Penktasis veiksnys: paveldimumas
Depresiją galima ir paveldėti. Tyrimai rodo: jeigu vienas iš tėvų turėjo vienokių ar kitokių nervų sistemos sutrikimų, didelė tikimybė, kad palikuonys taip pat turės panašių problemų.
Ką daryti? Žinokite, kad jūs priklausote rizikos grupei. Todėl stenkitės taip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis teiktų jums džiaugsmo. Juk tam, kad organizmas gamintų laimės hormonų, reikia labai nedaug: meilės, įdomaus darbo, fizinio krūvio, pomėgio ir filosofinio požiūrio į problemas, kurias visuomet galima įveikti. Priešingu atveju reikia kreiptis į specialistus.
